Šiemet pradėtas maisto atliekų rūšiavimas dažnam vis dar kelia nemenką galvosūkį.
Vieni teisinasi esą nepatogu, kiti tvirtina, kad tokių atliekų apskritai neturi. „Ekonovus“ Tvarumo akademijos vadovė Vilma Balčiauskaitė drąsina: rūšiavimas nebus sudėtingas, jei rasim laiko išmokti kelias esmines taisykles.
Šalies miestai rinkosi skirtingas maisto atliekų rūšiavimo strategijas. Dauguma miestų turi atskirus maisto atliekų konteinerius, todėl ir namuose tokios atliekos turėtų būti kaupiamos atskirai. Vilniečiai maisto atliekas renka į specialius oranžinius maišelius ir išmeta į mišrių komunalinių atliekų konteinerius.
„Maišelių spalva mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiams leidžia maisto atliekas lengviau atskirti nuo kitų atliekų srauto ir efektyviau jas perdirbti. Maisto atliekos paverčiamos kompostu, o maišeliai surenkami perdirbti. Skatinant žiedinę ekonomiką, gyventojai ir įmonės raginami nepamiršti rūšiuoti maisto atliekas ir taip prisidėti prie aplinkosauginių, socialinių ir ekonominių iššūkių mažinimo“, – pasakoja „Ekonovus“ Tvarumo akademijos vadovė V. Balčiauskaitė, maisto atliekų rūšiavimo ypatumus pristačiusi nemokamoje nuotolinėje bendrovės organizuojamoje pamokoje priešmokyklinukams ir mokiniams. Šį sezoną kas mėnesį organizuojamos teminės pamokos aktualiems tvarumo ir aplinkosaugos klausimams.
Kodėl rūšiuoti maisto atliekas yra taip svarbu?
„Skaičiuojama, kad vidutiniškai per metus vienas Lietuvos gyventojas iššvaisto apie 141 kg maisto, kuris neišrūšiuotas teršia aplinką – pūdamas sąvartynuose su kitomis atliekomis, išskiria šiltnamio efektą sukeliančias dujas“, – pažymi V. Balčiauskaitė. Pasak jos, tinkamai išrūšiuotos maisto atliekos virsta augalams lengvai įsisavinamu maistinių medžiagų šaltiniu, iš jų gali būti gaminama energija, biodujos ir kiti vertingi ištekliai.
„Per 7 mėnesius Vilniaus miesto gyventojai jau surinko daugiau nei 1300 tonų maisto atliekų, o jei maisto atliekas rūšiuotų visi gyventojai, jų kiekis išaugtų trigubai – iki 40 000 tonų. Taigi tobulėti tikrai yra kur“, – rūšiuoti ragina ekspertė.
Kokias atliekas galima mesti į maisto atliekų konteinerius, o kokių ne?
Maisto atliekomis laikomas po gaminimo ar valgymo likęs maistas ir kitos atliekos. Atskirai nuo mišrių atliekų reikia rūšiuoti:
- Vaisius, uogas, daržoves ir jų likučius
- Duonos ir kepinių atliekas, jų likučius
- Termiškai apdoroto ir neapdoroto maisto likučius (mėsą, žuvį, virtas bulves, košę, sriubos tirščius, kotletus, pieno produktus ir t.t).
- Kiaušinių lukštus
- Arbatos tirščius, arbatos pakelius
- Prieskonius
- Skintas gėles ir kambarinius augalus (be žemių)
- Kavos tirščius ir jų filtrus
- Švarias bei riebalais ar kitais maisto produktais suteptas servetėles, popierinius rankšluosčius
- Nebetinkamus vartoti, pasibaigusio galiojimo maisto papildus
Į maisto atliekų talpas negalima mesti:
- Plastikinių, stiklinių ir metalinių pakuočių
- Plastiko, stiklo ir metalo
- Virtuvinių kempinėlių ir šluosčių
- Žurnalų, laikraščių ir kitaip chemiškai apdoroto popieriaus (kepimo popieriaus)
- Skysto maisto
- Tabako gaminių
- Vaistų
- Pavojingų atliekų.
