Rubrikoje „Bibliotekininko dienoraštis“ šiandien gyvename Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės nuotaikomis, kurios oficialus šūkis ragina peržvelgti pastarųjų kelių dešimtmečių patirtį, todėl ir šis straipsnis apie pokyčius. Kaip ir kiekvieną kartą, rubrikos tekstas kvies pamąstyti, panaršyti savo minčių užkaboriuose ir tuo pačiu susipažinti su mintimis ir išgyvenimais apie tai, kaip bibliotekos pokyčius mato jos pagrindiniai dalyviai – bibliotekos darbuotojai.
Biblioteka – jau ne tik knygų pasaulis, ji laisva ir atvira pokyčiams, aktyvi edukacinių programų organizatorė, kūrybiškumo ir saviraiškos rėmėja. Šiandienos biblioteka, mano akimis, mažina socialinę kultūrinę atskirtį, teikia nemokamas paslaugas, padeda mokytis kalbų ir kompiuterinio raštingumo, siūlo įvairius renginius. Šiandienos biblioteka – virtuali, besistengianti sudominti, komunikuoti, atrasti ryšį su bendruomene net tada, kai artumas taip ribojamas.
Per kelis dešimtmečius biblioteka keitėsi, pradedant atnaujintomis erdvėmis, platesne, įvairesne knygų pasirinkimo galimybe, naujų technologijų diegimu. Iš kelis dešimtmečius akiai įprastos, dar visai neseniai biblioteka tapo, kaip, dažnai iš skaitytojų girdžiu – neatpažįstama. Keista, nes atrodo mes, darbuotojai, pažįstame ir mename kiekvieną čia esančią kertelę, tačiau tuomet pažvelgiu naujai: ir iš tiesų ji – erdvi, šviesi, moderni, laukianti savo svečių, laukianti jūsų visų.
Keitėsi ir skaitytojų aptarnavimas, ir poreikiai. Savo ilgametėje darbo patirtyje menu, jog anksčiau moksleiviai ir studentai ruošdami referatus ateidavo į biblioteką knygų ir straipsnių, ir pageidavo, kad bibliotekininkas jiems surastų reikalingą informaciją. Dabar pastebiu, kad daug informacijos susiranda savarankiškai internetinėje erdvėje. Bet ir mes, darbuotojai, žengiame koja kojon su pokyčiais, todėl ir čia konsultuojame, padedame informacijos kataloguose ar kituose šaltiniuose paieškose.
Bibliotekos vizitinė kortelė, mano požiūriu, pirmasis įspūdis atvykus į biblioteką, pirmasis skaitytojo pasitikimas. Gal tai vieta, kurioje aš dirbu? Erdvus skaitytojų aptarnavimo stalas, kur galite gauti atsakymą į bemaž bet kurį dominantį klausimą, susijusį su knyga ir ne tik. Gal tai kavos aparatas ir patogūs, ergonomiški baldai, kurie kviečia dar pabūti, dar pabendrauti ar skaityti čia pat. O gal liftas bibliotekoje – didžiausias patogumas žmonėms su judėjimo negalia – sufleruoja: laukiame jūsų visų ir visada.
Taip kito erdvė, kurioje mes dirbame. O kaip su laikmečiu kitome mes? Bibliotekininko profesijos nebeliko, bet čia, šalia mūsų, ilgamečių šios srities specialistų, dirba ir daug jaunų, aukštą kvalifikaciją turinčių įvairių specialybių darbuotojų. Neabejoju, mūsų visų dėka biblioteka išliks gebanti kurti, kaupti bei skleisti žinias ir visais laikais atspindės kiekvieną naują laikmetį. Tokiam laikmetyje mes gyvename ir dabar – virtualaus pasaulio periode. Todėl, kaip niekada anksčiau, siekiame prisitaikyti: sisteminis mąstymas, atvirumo ir pasitikėjimo ugdymas, mokymasis, padedantis gerinti vartotojo paslaugas, žinių keitimasis ir jų suvienijimas – tai principai, kurie skatina visos bibliotekos, kaip modernios organizacijos, vystymąsi, skatina nenutrūkstamą pokyčių ratą.
