Lietuvos pilno kontakto (kiokušin) karatė kylanti žvaigždė Paulius Žimantas karantino metu turi naują partnerį – savo tėtį Ramūną.
19-metis karatistas iš Akmenės yra garsaus trenerio Vladimiro Silvaško auklėtinis. 190 cm ūgio 100 kg svorio sportininkas į geriausių pasaulio kovotojų elitą įsiveržė kaip uraganas. Jaunųjų atletų čempionatuose jam tiesiog nebuvo lygių – P. Žimantas po kartą tapo Europos jaunučių ir jaunimo, dukart – jaunių čempionu.
2019-aisiais debiutuodamas Europos suaugusiųjų čempionate tarp sunkiasvorių P. Žimantas iš karto nukeliavo iki finalo. Tuomet dar tik 18-mečio lietuvio smūgių neatlaikė ir į nokautus buvo pasiųsti ukrainietis Artiomas Jaskievičius bei lenkas Mateuszas Kapturas (savo šalies čempionas), pusfinalyje vengras Andrasas Davidas (Europos čempionatų prizininkas) su P. Žimantu kovoti atsisakė dėl traumos ir tik finale lietuviui teko pripažinti lenko, šiuo metu aukščiausią reitingą turinčio Europos kovotojo, daugkartinio Europos čempiono Maciejaus Mazuro pranašumą.
Puikiai akmeniškis prisistatė ir metų pabaigoje Tokijuje kas 4 metus vykstančiame Pasaulio čempionate be svorio kategorijų. P. Žimantas galingais smūgiais iš turnyro eliminavo filipinietį Francisą Fulgosino ir norvegą Eiriką Bjoerną Orstadą ir tik 1/32 etape neprilygo tituluotam kazachui Iljai Jakovlevui (pasaulio čempionato prizininkas, daugkartinis Azijos čempionas).
Šiais metais Antverpene spėjo įvykti Europos klubų čempionatas, kuriame P. Žimantas vėl pasiekė finalą. Turnyro ketvirtfinalyje jis įveikė ispaną Abdellah Inramą Yahi, pusfinalyje nugalėjo Antaną Klibavičių ir tik finale nusileido kitam tituluotam lietuviui, Euroopos čempionui Eventui Gužauskui.
Šiais metais jaunas sportininkas puoselėjo didelius lūkesčius, tačiau viską sujaukė kilusi pandemija. Dėl jos buvo atidėtas Tbilisyje turėjęs vykti Europos čempionatas, o Tokijuje numatytas pasaulio čempionatas nukeltas į 2021-uosius.
„Visas darbas buvo skirtas pasirengti Europos čempionatui, vėliau maniau, kad japonai varžybų nenukels, tad rengėmės joms. Dabar galvojame, kad varžybos Tbilisyje gali vykti spalio mėnesį, tad orientuojamės į jas. Be to, vasarą bus tradicinė kiokušin karatė stovykla, tad sportinę formą reikia palaikyti“, – pasakojo P. Žimantas.
Įvestas karantinas sportininkui, kaip ir visiems, tapo psichologiniu išbandymu, tačiau vieną dalyką – nuotolinį mokymąsi – jis jau buvo išbandęs anksčiau.
„Viskas – po truputį, dar neišprotėjau, – nusijuokė P. Žimantas. – Mokausi iš namų, nuotoliniu būdu vyksta paskaitos, atsiskaitymai, tačiau su tuo jau esu susipažinęs anksčiau. Namie mokiausi, kai reikėjo rengtis pasaulio čempionatui.“
Treniruočių procesą sportininkui palengvina turimas puikus treniruočių partneris, kuriuo tapo tėtis.
„Būtent jis mane, tuomet pirmoką, atvedė į karatė treniruotes. Jas lankėme su keletu klasiokų, o po 4-5 metų visų mūsų tėvai nusprendė taip pat imtis karatė ir prisijungė prie mūsų, – įdomų įvykių posūkį prisiminė P. Žimantas. – Mano tėčiui dabar 47-eri, jaunystėje jis buvo susipažinęs su kiokušin karatė mokytoju V. Silvaško, kažkiek savarankiškai mokėsi kinų, japonų kovos menų. Ką galėjo, tą išmoko, o dabar taiko.
Tėtis noriai laikė orainio, mėlyno ir geltono karatė diržų egzaminus, žiemą išsilaikė žalią, o toliau bus matyti. Tėtis padeda mokytojui vesti treniruotis, tad aukštesnio lygio diržas praverstų.“
Karantino metu vienos šeimos nariams buvimas kartu nėra ribojamas, tad Žimantai gali kartu treniruotis kiek tik nori. Vienintelis apribojimas, kurio priverstas laikytis sūnus – tėčio saugojimas nuo stipriausių smūgių, kurių neatlaiko ir garsūs pasaulio kovotojai.
„Kovojame santūriau, saugau tėtį, reikia rodyti pagarbą, – šyptelėjo P. Žimantas. – Svarbiausia yra bendradarbiavimas. Jei aš matau jo klaidų – pasakau, jei jis kažką pamato – irgi pasako. Kai buvau mažas, daugiau aiškindavo, ką daryti, o dabar pasikalbame, aptariame mintis ir judame pirmyn.“
