Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) vadovė Dovilė Burbaitė, žvelgdama į praėjusių metų rezultatus regione, daro išvadą, kad auga visuomenės nepakantumas netinkamam elgesiui su vaiku. Vedėjos nuomone, išaugęs pranešimų skaičius tą patvirtina. Įsitikinusi, kad ir aktyvus komunikavimas apie apie vaiko raidą, psichiką, žalojančias patirtis, keičia visuomenės požiūrį, o sunkumų patiriančias šeimas skatina ieškoti pagalbos.
Marijampolės a. VTAS praėjusiais metais gavo beveik trečdaliu daugiau nei 2019 m. pranešimų apie galimą vaiko teisių pažeidimą: 2019 m. gauti 1809, o 2020 m. – 2288 pranešimai.
Prieš vaikus rečiau smurtauta
D. Burbaitė sako, kad pernai, lyginant su 2019 m., Marijampolės a. nustatyta net 16 proc. mažiau fizinio smurto prieš nepilnamečius bei jų nepriežiūros atvejų. „Visgi pačių skaudžiausių atvejų, kai fiziškai smurtauta prieš nepilnamečius yra daug – net 164, seksualinį smurtą patyrė 20 vaikų. Kiekvienas atvejis – tai jautri konkretaus vaiko istorija, paliečianti jo tolimesnį gyvenimą“, – neabejingai kalba D. Burbaitė.
Pašnekovė pabrėžia, kad, dažniausiai pačių artimiausiųjų nuskriaustam vaikui, reikalingas ypatingas specialistų dėmesys, todėl tam sujungiamos žinios ir patirtis. Specialistai susitelkia į pagalbą vaikui tą akimirką, o tuo pačiu ir į pasekmių jo tolimesnei raidai, liekamųjų reiškinių mažinimą“, – paaiškina D. Burbaitė.
Didžioji dalis pranešimų vaiko teisių specialistus pasiekė iš policijos. Dėl karantino iš dalies prarastas toks svarbus informacijos šaltinis kaip socialiniai darbuotojai, dirbantieji dienos centruose, taip pat švietimo įstaigose. Bet nerimu dėl vaiko saugumo pasidalija ir kaimynai, šeimos gydytojai, kt. neabejingi piliečiai.
Marijampolės a. 2019 m. visų smurto rūšių prieš neplnamečius užfiksuota 1139 atvejai, 2020 m. – 955. Nepriežiūra nustatyta 363 vaikams, prischologiškai smurtauta prieš 45-is.
Perpus mažiau laikinai iš šeimos paimtų vaikų
2020 m., įsigaliojus vaiko laikinosios priežiūros institutui, Marijampolės regione beveik perpus sumažėjo vaikų, laikinai paimtų iš jų atstovų pagal įstatymą. Dėl to mažiau nustatyta ir laikinosios globos. Nors 2019 m. ir 2020 m. išliko panašus pagalbos vaikams ir šeimai poreikis, tačiau atsirado daugiau galimybių padėti sunkumų patiriančiai šeimai, o vaiką išsaugoti šeimoje.
„Platus spektras pagalbos priemonių davė akivaizdžius rezultatus. Prie sėkmės prisidėjo mobiliosios komandos darbas ne tik su šeima, bet ir su vaiku. Noriu pabrėžti, kad visas pagalbos šeimai ir vaikui algoritmas yra ypač efektyvus ir padeda išsaugoti vaiko galimybę augti biologinėje šeimoje“, – akcentuoja D. Burbaitė.
Pasak pašnekovės, džiugina, kad regione parengta jau 15 budinčių globotojų, bet jų vis dar trūksta. D. Burbaitė paaiškina, kad tekus laikinai paimti vaiką iš nesaugios aplinkos, visais atvejais siekiama jį apgyvendinti pas asmenis, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai. Taip vaikas apsaugomas nuo papildomo streso. Tokių asmenų neradus, vaiku pasirūpina budinčio globotojo šeima ar šeimyna. Laikinas apgyvendinimas institucijoje galimas tik išimtiniais atvejais.
Vaiko paėmimas iš šeimos yra kraštutinė priemonė, o leidimą išduoda teismas. 2019 m. teismas išdavė leidimą paimti iš šeimos 63 vaikus, o pernai – perpus mažiau. Būtent vaiko laikinosios priežiūros taikymas sudarė sąlygas vaiko išsaugojimui šeimoje. Minėta pagalba 2020 m. regione buvo taikyta net 127 vaikams.
Sutelks dėmesį į paauglių problemas
Per pirmąjį karantino laikotarpį, lyginant jį su tuo pačiu 2019-aisiais, pranešimų apie galimai pažeidžiamas vaiko teises Marijampolės apskrityje išaugo net 50 proc. Kiek kito pranešimų pobūdis.
Marijampolės regione, kaip ir visoje šalyje, išaugo skyrium gyvenančių tėvų konfliktų dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Džiugu, anot pašnekovės, kad dalis tėvelių prioritetą teikė vaiko interesams, yra nusiteikę ieškoti kompromisų.
D. Burbaitė pasakoja, kad karantino laikotarpiu susidurta su iššukiais, kai vaikams namuose užtikrinamos nevienodai geros ugdymosi galimybės, susitikimuose su pedagogais į šią problemą atkreiptas dėmesys. Kaip žinia, ji dalinai išspęsta sudarius galimybę kai kuriems vaikams prisijungti prie pamokų per nuotolį specialiai skirtoje mokyklos klasėje.
Per karantiną dažniau kreiptasi ir dėl nuotolinėse pamokose nedalyvaujančių moksleivių, ypač paauglių. Specialistai kviečia pedagogus, tėvus neužmiršti, kad paaugliai yra labai pažeidžiami, jie sunkiai išgyvena apribotą socialinį gyvenimą, neteko mėgiamų popamokinių veiklų.
Pernai didelis dėmesys skirtas vaiko balsui, emocinei ir psichologinei gerovei. Prasidėjusius metus Vaiko teisių apsaugos tarnyba skiria visuomenės švietimui apie vaiko raidos tarpsnius, elgsenos pokyčius, vaiko nuomonės svarbą, vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais ir paauglių problemoms – šis amžiaus tarpsnis bene jautriausias.
Ramunė Liubinaitė
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos informacija
