Didžiąją dalį savo kasdienybės praleidžiame dirbdami, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį ne tik į darbo sąlygas, bet ir emocinę aplinką.
Anot psichologų, pastarasis aspektas yra kertinis rodiklis, siekiant darbovietėje dirbti ne tik kuo ilgiau, bet ir patirti kuo mažiau streso. Tad kaip turėtų atrodyti tinkama darbo vietos emocinė aplinka, kad abiem pusėms netektų atsisveikinti?
Fizinė darbo aplinka, jos modernumas, komfortabilumas ar infrastruktūra turi pakankamai didelę įtaką darbuotojų kasdienybei, tačiau šiuos aspektus kiekvienas asmuo vertina pagal savo individualią sistemą. Štai emocinė darbo aplinka – vienodą svarbą turi visiems dirbantiems žmonėms.
Ne tik profesionalumas, bet ir savijauta
Remiantis profesinės platformos „LinkedIn“ tyrimu, trečia dažniausia priežastis, kodėl žmonės palieka darbovietę, yra lūkesčių neatitikusi darbo aplinka bei kultūra. Gyvybės draudimo paslaugas teikiančios bendrovės „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Personalo vadovė Ailinga Spruogienė įvardija, kad šie faktoriai didžiąja dalimi priklauso nuo vadovų sprendimų ir įsitraukimo į komandos kasdienybę.
Anot jos, labai svarbu, kad komandoje kiekvienas darbuotojas jaustųsi svarbus ir vertinamas, nepaisant jo pareigų ir atsakomybių – ar tai būtų jaunas, daug darbo patirties neturintis specialistas, ar savo srities žinovas.
„Žmogiškųjų išteklių įmonės „Lepaya“ atlikti tyrimai rodo, kad net 66 proc. europiečių darbe jaučia pernelyg didelį stresą, o 56 proc. mano, kad tai yra darbdavio atsakomybė. Dirbant su didele komanda, labai svarbu atliepti skirtingus lūkesčius ir suprasti esminę taisyklę – jei darbuotojai jausis nelaimingi, darbai taip pat nebus atlikti tinkamai.
Didelė mūsų komandos dalis nepertraukiamai bendrauja su klientais, todėl privalome užtikrinti ne tik kolegų profesionalumą, bet ir skirti dėmesio streso valdymui bei gero emocinio klimato palaikymui. Pastarieji aspektai lemia darbuotojų savijautą, atmosferą, darbo greitį bei kokybę, todėl manau, kad į tai turėtų investuoti bene visi darbdaviai“, – sako A. Spruogienė.
Ji pasidalija pavyzdžiu, kad diskusijų su darbuotojais metu paaiškėjo, jog nemaža jų dalis geriau jaučiasi dirbdami hibridiniu būdu, todėl norintys tris dienas gali dirbti nuotoliu. Dėl geresnės kolegų savijautos, įmonėje periodiškai rengiami ir streso valdymo mokymai, pokalbiai su psichologais, skiriama papildoma nedarbo diena savanoriškoms veikloms bei saviugdai, organizuojamos motyvacinės išvykos bei apdovanojimai.
Atvirumas pokalbiui
Psichologė, kognityvinės elgesio terapijos praktikė bei „Anima psichologija“ centro įkūrėja Viktorija Bartkutė-Vyšniauskienė paaiškina, jog jeigu darbo aplinkoje vyrauja šaltos emocijos, neatsižvelgiama į lūkesčius bei psichologinę gerovę, darbuotojai natūraliai mažiau stengiasi, o jų motyvacija palaipsniui blėsta.
„Anot „Forbes“ atlikto tyrimo, net 3 milijonai darbuotojų kiekvieną mėnesį savo noru išeina iš darbo. Mano patirtis rodo, kad darbuotojai, atėję pakalbėti apie problemas darbe, kartu atsineša daug nepasitenkinimo ir pykčio. Pokalbis dažniausiai būna ne apie situacijos tobulinimą ir problemų sprendimo būdus, o apie priekaištus, susikaupusius per ilgą laiką. Jeigu galėtume kalbėtis su darbdaviu informavimo principu, pavyzdžiui, ką galime tobulinti, kaip jaučiamės, tokių susikaupusių neigiamų emocijų nebūtų“, – dalijasi psichologė.
Pasak jos, kai pastebime, kad įmonės vadovai nori bendrauti, praleisti su mumis daugiau laiko ar apdovanoti, mes taip pat norėsime jiems sudaryti gerą įspūdį, įdėti daugiau pastangų į kasdienes veiklas. Tačiau nederėtų persistengti, o atrasti sveiką balansą tarp motyvacijos kėlimo pramoginiu būdu bei leidimo pasirinkti pačiam darbuotojui, kas jį galėtų paskatinti.
Balansas tarp emocijų ir taisyklių
V. Bartkutė-Vyšniauskienė paaiškina, kad bet kokiuose santykiuose, nepaisant ar jie būtų romantiniai, tėvų-vaikų, ar darbiniai, svarbu pasistengti, kad vyktų taikios dalybos. Pasak jos, jei 50 proc. prie darbdavio išdėstytų taisyklių derinasi darbuotojas, o 50 proc. derinasi darbdavys, mat taip pasiekiamas geriausias rezultatas. Tarkime, jei darbuotojas norėtų didžiąją dalį savaitės dirbti nuotoliniu būdu, būtų sąžininga jei darbdavys paprašytų jo skaičiuoti išdirbtas valandas – taip būtų atrastas kompromisas.
„Kraštutinumai visais atvejais neišeina į naudą, tarkime, jeigu darbdavys norės būti visų darbuotojų draugas, bus gana sunku išsireikalauti tinkamo užduočių atlikimo. Darbdavys turi nustatyti aiškias ribas ir taisykles, kuriomis bus vadovaujamasi darbe, tačiau išlikti atviras pasiūlymams ir darbuotojų kritikai.
„Staples Workplace Survey“ tyrimo duomenimis, net 90 proc. darbuotojų yra įsitikinę, kad jų motyvacija ir emocijos darbe būtų geresnės, jei įmonėje vyraujanti politika būtų lankstesnė. Tačiau nors išorinę motyvaciją gali stiprinti vadovai, ties vidine motyvacija turėtų dirbti patys darbuotojai, mat pastaroji atkeliauja iš paties nusiteikimo. Tiek išorinė, tiek vidinė motyvacijos dalys yra labai svarbios bendrai atmosferai darbe kurti“, – sako ji.
Psichologė priduria, kad darbdavys taip pat turėtų suprasti, jog darbuotojų įvardinama kritika ar iškeltos problemos nėra skirtos asmeniškai jam, o bendrai darbo aplinkai. Kai nebelieka asmeniškumų, darbdaviui paprasčiau išgirsti darbuotojų nuomonę, o pastariesiems lengviau atsiskleisti.
