Darbo ginčų komisijos 2025 m. gavo 8 984 prašymus dėl darbo ginčo išnagrinėjimo. Kaip ir ankstesniais metais, pirmoje vietoje pagal iškeltų bei išnagrinėtų reikalavimų skaičių (apie 72 proc. visų reikalavimų) atsidūrė darbo ginčai dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų. Antroje vietoje – ginčai dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, trečioje – dėl neturtinės žalos atlyginimo, ketvirtoje – dėl darbo sutarties sąlygų, penktoje – dėl turtinės žalos (materialinės atsakomybės).
VDI darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė pastebi, kad, palyginti su 2024 m., gerokai daugiau gauta reikalavimų dėl darbo ir poilsio laiko, psichologinio smurto, darbo sutarties sąlygų. Be to, išaugo rečiau nagrinėjamų reikalavimų dėl nušalinimo nuo darbo teisėtumo ir konfidencialumo susitarimų skaičius.
Apie 97 proc. išnagrinėtų prašymų buvo pateikti darbuotojų. Daugiausia darbo ginčų (apie 22 proc.) buvo su transporto ir saugojimo sektoriaus įmonėmis, antroje vietoje (apie 12 proc.) – su statybos sektoriaus įmonėmis, trečioje (apie 9 proc.) – su apdirbamosios gamybos sektoriaus įmonėmis.
Skyriaus vedėja taip pat atkreipia dėmesį į darbo ginčus su užsienio šalių piliečiais – tokie ginčai sudarė apie 23 proc. visų išnagrinėtų darbo ginčų. Didžioji jų dalis – su trečiųjų šalių piliečiais: Baltarusijos, Tadžikistano, Ukrainos, Uzbekistano, Kirgizijos ir kitų šalių piliečiais.
Iš visų išnagrinėtų reikalavimų apie 29,9 proc. buvo išspręsti ieškovo naudai, t. y. tenkinant arba tenkinant iš dalies pareikštus reikalavimus. Apie 19 proc. reikalavimų buvo atmesti, apie 26 proc. – išspręsti taikos sutartimi, o apie 13 proc. sudarė atvejai, kai ieškovai atsisakė pareikštų reikalavimų iki darbo ginčų komisijos posėdžio arba jo metu.
I. Janukevičienė džiaugiasi, kad apie 39 proc. sudarė atvejai, kai buvo pasiektas pagrindinis darbo ginčų komisijos tikslas – ginčas baigėsi taikiai (šalims pasirašius taikos sutartį) arba ieškovui atsisakius reikalavimų iki darbo ginčų komisijos posėdžio arba jo metu.
2025 m. darbo ginčų komisijos priteisė 14,65 mln. Eur, iš kurių 14,46 mln. Eur – darbuotojų naudai, o 0,19 mln. Eur – darbdavių naudai.
