Vyriausybė trečiadienį pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtiems Darbo kodekso ir jį lydinčių įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama aiškesnio ir teisingesnio darbo santykių reglamentavimo, kolektyvinių santykių stiprinimo bei efektyvesnio streikų reguliavimo. Pakeitimams dar turės pritarti Seimas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Jūratės Zailskienės teigimu, pakeitimais įgyvendinamos Vyriausybės programos nuostatos, numatančios stipresnę darbuotojų teisių apsaugą, didesnę profesinių sąjungų ir darbdavių galią derėtis.
„Siūlomi pakeitimai stiprina darbuotojų ir jų atstovų teises, skatina kolektyvinių sutarčių sudarymą, lanksčiau reguliuoja individualius darbo santykius, aiškiau reglamentuoja darbo apmokėjimo bei kolektyvinių ginčų sprendimo tvarką. Visi pasiūlymai buvo išsamiai aptarti su socialiniais partneriais Trišalėje taryboje, tad jie yra toliaregiški ir skatinantys teigiamus pokyčius visiems darbo rinkos dalyviams“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė J. Zailskienė.
Kas siūloma minėtaisiais pakeitimais?
INDIVIDUALŪS DARBO SANTYKIAI
Užtikrinamas aiškesnis ir teisingesnis individualių darbo santykių reglamentavimas
Delspinigiai. Siūloma numatyti didesnį delspinigių dydį – jis būtų apskaičiuojamas pagal jau nustatytą formulę – vartotojų kainų indeksą, tačiau jį padauginus iš 5.
Darbo užmokestis. Siūloma aiškiai įtvirtinti, kad prieš šventes sutrumpinus darbuotojui darbo laiką 1 valanda, už ją paliekamas darbuotojui darbo užmokestis. Kai jo darbo užmokestis priklauso nuo darbo normų, už šią valandą mokamas vidutinis darbo užmokestis (VDU).
Atsiskaitymas nutraukiant darbo sutartį. Siūloma patikslinti, kad darbo užmokestis ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti 1 VDU, sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu susitariama dėl atsiskaitymo per 10 darbo dienų. Išmokų dalis, viršijanti 1 VDU, gali būti išmokama kitu šalių sutartu laiku, tačiau ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo atleidimo iš darbo dienos, jei toks susitarimas sudaromas atleidimo metu.
Darbo santykių nutraukimas. Siūloma papildyti darbo santykių nutraukimo, nesant darbo sutarties šalių valios, pagrindus – įtraukiant darbuotojo neatitikimą įstatymuose numatytam nepriekaištingos reputacijos reikalavimui.
Taip pat keičiamos kitos nuostatos dėl darbo santykių nutraukimo, žalos atlyginimo, motinystės ir tėvystės teisių įgyvendinimo ir kt.
Užtikrinama daugiau lankstumo aukštos kvalifikacijos darbuotojams
Lankstesnės sutarties sąlygos. Siūloma numatyti daugiau lankstumo tais atvejais, kai darbuotojo darbo užmokestis yra ne mažesnis nei 2 VDU. Tokiu atveju pakeitimais siūloma susiaurinti imperatyvių taisyklių, nuo kurių negalima nukrypti darbo sutartimi, sąrašą, išbraukiant darbo sutarties pasibaigimo ir minimalaus darbo užmokesčio nuostatas. Tikimasi, kad toks pakeitimas padidins darbo santykių lankstumą aukštą kvalifikaciją turinčių darbuotojų segmente, paskatins konkurencingesnį atlyginimų siūlymą, padės pritraukti ir išlaikyti talentus Lietuvoje.
Ilgesnis išbandymo terminas. Siūloma nustatyti, kad darbuotojams, kurių mėnesinis darbo užmokestis yra ne mažesnis nei 2 VDU, gali būti taikomas ilgesnis – iki šešių mėnesių – išbandymo terminas. Tikimasi, kad šis pakeitimas padės darbdaviams objektyviau įvertinti aukštos kvalifikacijos darbuotojų tinkamumą, sumažins riziką dėl netinkamų sprendimų per trumpą išbandymo laikotarpį ir prisidės prie efektyvesnio personalo valdymo. Pažymėtina, kad šiuo atveju taip pat išlaikomas darbuotojų apsaugos principas – išbandymo terminas negali būti pratęstas šalių valia, o darbuotojo teisinės garantijos išlieka.
KOLEKTYVINIAI DARBO SANTYKIAI
Stiprinami kolektyviniai darbo santykiai
Kasmetinės atostogos. Siekiant suteikti daugiau galimybių kolektyvinėse sutartyse susitarti kitaip, nei numato teisės aktai, siūloma numatyti, kad aukštesnio nei darbdavio lygmens kolektyvinėje sutartyje galės būti nustatytas trumpesnis – iki dviejų metų – terminas pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis.
Taip pat įtvirtinama galimybė mokėti piniginę kompensaciją už kasmetinių atostogų dalį, viršijančią Darbo kodekse nustatytą minimalią trukmę už 2 darbo metų laikotarpį. Tai skatins darbuotojus laiku naudotis atostogomis, mažins jų kaupimą ir prisidės prie efektyvesnio poilsio bei darbo laiko planavimo.
Nuotolinis darbas. Siūloma patikslinti nuostatą dėl nuotolinio darbo, kad darbdavys privalo tenkinti tam tikrų kategorijų darbuotojų prašymus dirbti nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai tai nėra galima dėl darbo organizavimo ar gamybos proceso, o ne dėl per didelių sąnaudų. Kolektyvinėse sutartyse įtvirtinama galimybė susitarti ir kitaip. Taip pat numatoma, kad kompensacijos už papildomas išlaidas, dirbant nuotoliniu būdu, gali būti reguliuojamos kolektyvinėse sutartyse, o ne tik individualiu susitarimu.
Plečiamas kolektyvinių sutarčių taikymas. Nacionaliniu, šakos ir teritoriniu lygmeniu sudarytų kolektyvinių sutarčių atskiras nuostatas siūloma taikyti visiems šią sutartį pasirašiusių darbdavių organizacijų narių darbuotojams, jei tai susitarta kolektyvinėje sutartyje.
Didesnis darbuotojų atstovų vaidmuo bei apsauga. Siekiant stiprinti socialinį dialogą, siūloma nustatyti darbuotojų atstovų dalyvavimą valstybės ar savivaldybės valdomų bendrovių valdybose. Aiškiai apibrėžti darbuotojų atstovų teisę kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančius organus bei kitas kompetentingas institucijas dėl smurto ir priekabiavimo.
Už darbo teisės normų pažeidimą, kai kolektyvinis darbo ginčas kyla dėl teisės, baudos būtų didinamos iki 10 minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio (2026 metais – apie 11 530 eurų, vietoje šiuo metu numatytosios – iki 3000 eurų).
Efektyvinamas kolektyvinių darbo ginčų dėl intereso nagrinėjimas. Siekiant, kad efektyviau būtų nagrinėjami kolektyviniai darbo ginčai dėl intereso, siūloma trumpinti ginčo nagrinėjimo ginčų komisijoje terminą iki 5 darbo dienų (vietoj šiuo metu esančių 10 kalendorinių dienų), numatant ir trumpesnį (iki 3 darbo dienų vietoj 5 darbo dienų) terminą darbdaviui paskirti narius į šią komisiją.
Taip pat siūloma numatyti, kad tarpininkų darbas būtų apmokamas valstybės, o ne pačių šalių lėšomis – tokiu būdu tikimasi padidinti tarpininkavimo paslaugų prieinamumą.
Streikų reguliavimas. Siekiant efektyvinti streikų reguliavimą, siūloma pailginti įspėjamojo streiko trukmę iki 4 valandų (vietoj 2 valandų). Nesusitarus dėl minimalių paslaugų teikimo streiko metu, jas nustatytų teismas (vietoj darbo arbitražo).
Taip pat siūloma nustatyti, kad 3 mėnesius po streiko negali būti pablogintos streike dalyvavusių darbuotojų būtinosios darbo sutarties sąlygos, nustatyti aiškius kreipimosi į teismą dėl streiko teisėtumo bei apskundimo terminus.
