Kovo mėnesį šalies darbo rinka intensyvėjo – augo darbo pasiūlymų skaičius, aktyviau pradėta dirbti, mažėjo registruotas nedarbas. Vis dėlto stebimi ir kitokie signalai, rodantys, kad darbo rinka išlieka jautri.
„Matome pozityvių ženklų – vis daugiau žmonių randa darbą. Darbdaviai paskelbė daugiausiai laisvų darbo vietų per pastaruosius penkis mėnesius, o dirbti pradėjusių klientų skaičius buvo didžiausias nuo lapkričio. Dėl suaktyvėjusios darbuotojų paieškos ir samdos mažėjo registruotas nedarbas. Tai darbo rinkos pokyčiai, būdingi pavasario pradžiai“, – teigė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.
Balandžio 1 d. registruota 162,6 tūkst. darbo ieškančių asmenų – 4 tūkst. (2,4 proc.) mažiau nei prieš mėnesį ir 3,4 tūkst. (2,1 proc.) mažiau nei prieš metus. Per mėnesį registruotas nedarbas sumažėjo 0,2 proc. punkto ir balandžio 1 d. siekė 9 proc. Vyrų nedarbas sumažėjo 0,4 proc. punkto iki 8,9 proc., o moterų – 0,1 proc. punkto ir siekė 9 proc. Jaunimo iki 24 metų sumažėjo 0,4 proc. punkto iki 7 proc., vyresnių nei 50 m. žmonių – 0,1 proc. punkto ir siekė 10,6 proc.
Registruoto nedarbo skaičiai kovą mažėjo 54 iš 60 savivaldybių, keturiose išliko stabilūs, o dviejose – didėjo. Labiausiai sumažėjo Pakruojo rajone (0,8 proc. punkto), Rietave (0,7 proc. punkto), didėjo – Birštono ir Zarasų rajonų (po 0,3 proc. punkto) savivaldybėse.
„Sezoniškumas daro įtaką darbo vietų skaičiui, tačiau svarbu įvertinti ir bendrą kontekstą – darbdavių samdos tempai vis dar atsilieka nuo praėjusių metų. Tai rodo atsargų požiūrį, ypač esant neapibrėžtumui dėl galimų geopolitinių ir ekonominių pokyčių. Visgi matomas judėjimas į priekį, kuris leidžia tikėtis darbo rinkos aktyvumo ir artimiausiais mėnesiais“, – pridūrė J. Zemblytė.
Kovą darbdaviai paskelbė 13,6 tūkst. laisvų darbo vietų – ketvirtadaliu (2,7 tūkst. arba 25,1 proc.) daugiau nei vasarį. Daugiausiai jų siūlė gamybos sektoriaus įmonės, taip pat suaktyvėjo sezoninių darbų paklausa žemės ūkyje, statybose, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų srityse. Tačiau, palyginti su praėjusių metų kovu, šiemet darbo pasiūlymų 6,9 proc. mažiau. Darbdaviai ieško darbuotojų, tačiau tai daro atsargiau.
Pirmąjį pavasario mėnesį dirbti pradėjo 20,6 tūkst. darbo ieškančių Užimtumo tarnybos klientų – tai 16,1 proc. daugiau nei vasarį. Užimtumo tarnybos klientų įsidarbinimas augo daugelyje sektorių, išskyrus finansinę ir draudimo bei kitą aptarnavimo veiklą. Labiau įsidarbinimai ūgtelėjo ten, kur būdingas ryškesnis sezoninis paklausos svyravimas. Palyginti su vasariu, žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuje įsidarbinusių skaičius didėjo 62,3 proc., apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų – 26,3 proc., statybos – 37 proc. Savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus rinkosi 8,1 tūkst. darbo ieškančių klientų, t. y. 1,8 tūkst. (28,2 proc.) daugiau nei vasarį.
Kovą ieškant darbuotojų vidutinis siūlomas mėnesio bruto darbo užmokestis įregistruotose laisvose darbo vietose buvo 1486 Eur – 123 Eur (9,1 proc.) didesnis nei pernai tuo pačiu metu ir 222 Eur (14,9 proc.) didesnis nei 2023 m. kovą. Specialistų ir tarnautojų grupėje didžiausias vidutinis atlygis siūlytas šviesos fizikams (4 tūkst.), bendrosios praktikos gydytojams (3,8 tūkst.), gydytojams specialistams (3,2 tūkst.), laivavedžiams (3,2 tūkst.), finansų analitikams (3,1 tūkst.).
Ieškant kvalifikuotų darbininkų ir operatorių, didžiausias vidutinis atlygis siūlytas gręžinių gręžėjams (2 tūkst.), stogdengiams (2 tūkst.), oro kondicionavimo ir šaldymo įrenginių montuotojams (1,9 tūkst.), kranų ir kėlimo įrenginių operatoriams (1,9 tūkst.), popierinių gaminių gamybos mašinų operatoriams (1,9 tūkst.). Nekvalifikuoto darbo grupėje didžiausias atlygis siūlytas langų plovėjams (1,9 tūkst.).
Bendras dirbančiųjų skaičius augo. Balandžio 1 d. šalyje dirbo 1,45 mln. asmenų – 4,3 tūkst. (0,3 proc.) daugiau nei prieš mėnesį. Labiausiai dirbančiųjų skaičius ūgtelėjo statybos, sveikatos priežiūros, švietimo ir žemės ūkio sektoriuose.
