Nesutarimai tarp kaimynų – tūkstančius metų aktualumo neprarandanti tema visame pasaulyje. Gyvenant šalia, priežasčių konfliktui gali atsirasti įvairių. Tačiau ką daryti, jei kaimynų pasirinkimai ima rimtai kenkti jūsų gyvenimo kokybei?
Vienos iš didžiausių pastatų priežiūros ir inžinerinių sprendimų grupių Baltijos šalyse „Civinity“ ekspertai pataria: prieš imdamiesi kraštutinių priemonių, išbandykite visas kitas išeitis.
Šiuo metu žiniasklaidoje plačiai aptariamas atvejis Kaune, kai, išbandę visas kitas galimybes, „Civinity“ galiausiai kreipėsi į teismą bei gavo leidimą sutvarkyti butą gyventojos, savo kaupiamomis atliekomis visai laiptinei užveisusios tarakonus.
„Teismas – kraštutinė priemonė, be to, tai – gana ilgas procesas. Šiuo atveju tiesiog nebeturėjome kito pasirinkimo: išbandėme tiek bandymą tartis su pačia gyventoja, tiek pakartotinus kreipimusis į savivaldybę bei seniūniją. Supratome, kad situacija yra rimta, privalome apginti savo klientų teisę gyventi švariai bei saugiai“, – teigia „Civinity namai“ vadovas Martynas Naujokas.
Visgi, M. Naujoko teigimu, daugelyje situacijų kreiptis į teismą ar teisininkus neprireikia. „Civinity“ ekspertas dalinasi paprastesniais ir greitesniais būdais spręsti kaimynų sukurtas problemas.
Tiesiausias kelias – susitarimas
„Bet kuriame konflikte greičiausias sprendimas yra abiems pusėms tinkamo sprendimo paieškos. Kaimynų atveju tai reiškia pokalbį, diskusiją: aiškų problemos įvardijimą, jos priežasčių išsiaiškinimą ir bendrą sprendimų paiešką.
Skamba elementariai, tačiau nustebtumėte, kiek daug žmonių praleidžia šį žingsnį ir, susidūrę su problema, kreipiasi tiesiai į įvairias tarnybas“, – sako M. Naujokas.
„Civinity“ atstovo teigimu, tais atvejais, kai kaimynams patiems susikalbėti nepavyksta, diskusiją moderuoti imtis gali ir būsto administratorius.
„Taip nutiko ir minėtu atveju Kaune. Kaimynų prašymu pakartotinai kalbėjomės su savo bute atliekas kaupusia, blogus kvapus bei tarakonų antplūdį kaimynus kęsti privertusia gyventoja.
Šioje situacijoje, deja, pokalbiai nepadėjo, tačiau tai – išimtis, o ne taisyklė. Daugeliu atveju, kai kaimynai imasi savarankiško ar administratoriaus moderuojamo dialogo, problemines situacijas pavyksta išspręsti sklandžiai ir operatyviai“, – teigia „Civinity namai“ vadovas.
Socialiniais klausimais rūpinasi savivaldybė
Kylantys nesutarimai – nebūtinai piktybiškumo požymis. Kaip rodo M. Naujoko patirtis, bandymą taikiai išspręsti konfliktą gali apsunkinti vieno ar kelių gyventojų sveikatos būklė.
„Susidūrus su socialiniais iššūkiais kaimynystėje, svarbu apie tai informuoti savivaldybę bei seniūniją – socialinės rūpybos paslaugos kasdien padeda atkurti ramybę bei taiką tarp kaimynų“, – sako M. Naujokas.
Eksperto teigimu, piktybiško kenkimo, ypač – triukšmo – atveju padėti gali ir policija.
„Visgi dar kartą pabrėžiu, kad gyvenimas daugiabutyje reikalauja noro sugyventi su kaimynais bei ieškoti bendrų sprendimų. Tad ir tolerancijos vaiko verksmui ar kitam neišvengiamam triukšmui ne tylos valandomis turėtume turėti bei pareigūnų laiko tokiais atvejais nešvaistyti“, – teigia „Civinity“ atstovas.
Teisininkų įsitraukimas – išskirtiniais atvejais
Rimtesnėse situacijose, kai nesutarimo nepavyksta išspręsti taikiai, į jį įsitraukia teisininkai. Dažnai į teisininkus kreipiasi abi konflikto pusės.
„Tačiau net ir tokiais atvejais nesutarimai toli gražu ne visada pasiekia teismą. Teisininkai dažnai padeda gyventojams argumentuotai išdėstyti savo pozicijas bei taikiai rasti išeitį“, – sako M. Naujokas.
Pasak eksperto, konfliktą sprendžiant teismo keliu, jis gali trukti metų metus, todėl prieš tai išbandyti visus kitus sprendimo paieškos būdus – tiesiog būtina.
