Didžioji dalis visuomenės nuomonės tyrime dalyvavusių respondentų pripažino, kad vairuodami naudojasi telefonu. Nors neretai tai daroma nepažeidžiant taisyklių, pavyzdžiui, telefoną įstačius į laikiklį ar naudojant laisvų rankų įrangą, vis dar neatsispiriama pagundai ir atrašyti į SMS žinutes ar net naršyti.
Tik kiek mažiau nei trečdalis (27 proc.) respondentų tvirtino nenaudojantys mobiliojo telefono vairuodami – tokie rezultatai paaiškėjo atlikus tyrimą draudimo bendrovės „If“ užsakymu.
Telefonu skirtingais tikslais prie vairo tvirtino besinaudojantys 73 proc. vairuotojų. 57 proc. respondentų sakė jį naudojantys navigacijai, 49 proc. bendrauja telefonu vairuodami ir naudodami laisvų rankų įrangą, 13 proc. apklaustųjų jį pasitelkia grojaraščiui keisti.
Tiesa, mobilusis telefonas išlieka svarbiu įrankiu ir bendrauti prie vairo. Nors beveik pusė respondentų telefoniniams pokalbiams vairuodami naudoja laisvų rankų įrangą, 7 proc. apklaustųjų pripažino, kad bendrauja telefonu net ir be jos. Nedidelė dalis respondentų (6 proc.) sakė vairuodami naudojantys telefoną SMS (6 proc.) ar balso (4 proc.) žinutėms rašyti, fotografuoti ar filmuoti (2 proc.).
Dažniau be telefono neapsieina jaunimas
Telefono vairuodami dažniausiai neliečia 55–65 metų vairuotojai – tai patvirtino daugiau nei trečdalis šios grupės respondentų. Priešingai – be telefono kelionės dažniausiai neįsivaizduoja 18–24 metų vairuotojai. Fiksuojama, kad vairuodami telefoną naudoja 77 proc. vyrų ir 69 proc. moterų.
Nepaisant amžiaus, dažniausia telefono naudojimo vairuojant priežastis – navigacija. Ją dažniausiai pasitelkia 18–24 metų vairuotojai (74 proc.), rečiausiai – 55–65 metų vairuotojai (39 proc.).
Daugiausia telefonu naudojasi sostinės gyventojai – 86 proc. vilniečių tvirtino naudojantys telefoną vairuodami. Dažniausiai jo prireikia navigacijai, pokalbiams, naudojant laisvų rankų įrangą, ar grojaraščiui automobilyje koreguoti.
Prarandamas budrumas
Nors sunku apskaičiuoti, kaip įvykių kelyje statistiką koreguoja plačiai vairuotojų naudojami mobilieji telefonai, draudimo bendrovės „If“ transporto žalų grupės vadovė Guoda Jasaitė užtikrina, kad šio įpročio žala neabejotina. „Trumpam žvilgtelėjus į telefoną, rašant SMS žinutes ar tiesiog naršant nukreipiamas dėmesys nuo eismo, todėl didėja tikimybė nepastebėti priešais stabdančio, netikėtai išsukusio automobilio ar į gatvę išėjusio pėsčiojo“, – įspėja ekspertė.
Anot jos, prireikus skubiai atrašyti žinutę ar laišką, rekomenduojama sustoti, o vairuojant reikėtų naudotis laisvų rankų įranga. Jeigu tokios galimybės neturite, ekspertė pataria telefone nustatyti „Netrukdyti“ režimą, taip skambučiai ar žinutės neblaškys, jas galėsite peržiūrėti pasiekę kelionės tikslą.
Dažnai vairuotojai nesusimąsto, kokio dydžio akloji zona susiformuoja, nuolat tikrinant telefoną. Skaičiuojama, kad vos 5 sekundžių žvilgsnis į telefoną, keliaujant 90 km/h greičiu, prilygsta nuvažiuotam atstumui per visą futbolo aikštės ilgį užsimerkus.
Pasekmės skaudžios
Be grėsmės savo ir kitų eismo dalyvių saugumui, netinkamai naudojantys mobilųjį telefoną vairuotojai gali sulaukti ir piniginės baudos, kuri yra nuo 60–90 eurų, ar netekti teisės vairuoti transporto priemonę nuo 1 iki 3 mėnesių.
Vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis, išskyrus atvejus, kai automobilis ar kita vairuojama transporto priemonė stovi ir variklis yra išjungtas, taip pat jei vairuojant mobiliojo ryšio priemonė valdoma laisvų rankų įranga ir telefonas yra specialiame laikiklyje ir tuomet, kai vairuojant mobiliojo ryšio priemonė valdoma naudojant transporto priemonės (laisvų rankų) įrangą, kuri įmontuota ant vairo, multimedijoje ar kitais būdais.
Vairuotojų veiklos, nesusijusios su vairavimu, t. y. naudojimosi mobiliojo ryšio priemonėmis neturint laisvų rankų įrangos, kontrolė visoje šalyje vyksta kiekvieną mėnesį. Šiais metais, iki rugpjūčio, tokių pažeidimų policijos pareigūnai užfiksavo per 20 tūkst.
Reprezentatyvią gyventojų apklausą draudimo bendrovės „If“ užsakymu atliko „KOG institutas“. Apklausoje dalyvavo 1 002 respondentai.
