Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų (54 proc.) neatmeta galimybės per artimiausius metus įsigyti automobilį.
Tai rodo „Citadele“ banko užsakymu atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa. Dauguma potencialių pirkėjų linksta prie naudotų automobilių – juos rinktųsi beveik 73 proc. svarstančiųjų apie pirkimą.
Į naujų automobilių įsigijimą gyventojai žvelgia gerokai santūriau – juos rinktųsi kiek daugiau nei ketvirtadalis (27 proc.) potencialių pirkėjų. Pasak „Citadele Leasing“ Lietuvos filialo vadovo Vaidoto Gursko, nors gyventojų perkamoji galia pastaraisiais metais augo, nauji automobiliai daugeliui vis dar išlieka sunkiau įperkamu pasirinkimu.
„Naujas automobilis gali būti racionalus sprendimas tiems, kurie planuoja jį naudoti ilgai ir intensyviai – mažesni remonto kaštai, garantijos ir didesnis patikimumas ilgainiui gali kompensuoti didesnę pradinę investiciją. Vis dėlto daugeliui gyventojų šiandien svarbesnė išlieka finansinė ramybė trumpuoju laikotarpiu, todėl sprendimai dažniau krypsta link naudotų automobilių“, – sako V. Gurskas.
Apklausos nuotaikos atitinka realią rinkos situaciją
Gyventojų lūkesčiai glaudžiai sutampa su faktiniais rinkos duomenimis. 2025 m. Lietuvoje pirmą kartą įregistruota 165,5 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių – 1,5 proc. mažiau nei 2024 m., o vidutinis jų amžius siekė 10,3 metų. Dyzeliniai modeliai sudarė 63,6 proc. visų registracijų, nors jų dalis per metus sumažėjo.
Tuo metu naujų automobilių rinka augo sparčiau – pernai įregistruota beveik 45,9 tūkst. naujų lengvųjų automobilių, t. y. 39 proc. daugiau nei metais anksčiau. Ypač sparčiai augo elektromobilių segmentas – jų rinkos dalis padidėjo nuo 5,6 iki 7,6 proc.
Benzinas ir dyzelis – dominuojantis pasirinkimas
Apklausos duomenimis, naudotų automobilių segmente ir toliau dominuoja benzinu ir dyzelinu varomi modeliai (42 proc.), tačiau beveik ketvirtadalis potencialių pirkėjų svarstytų ir naudotą hibridinį automobilį. Elektromobilių pasirinkimas kol kas išlieka nišinis (7 proc.)
Pasak V. Gursko, hibridiniai ir elektriniai automobiliai potencialių pirkėjų sprendimuose kol kas užima mažesnę, tačiau nuosekliai augančią dalį, o realų automobilio pasirinkimą Lietuvoje vis dar lemia kaina, atsargus požiūris į naujas technologijas ir įpročiai.
„Istoriškai susiformavusi naudotų benzinu ir dyzelinu varomų automobilių rinka, plati pasiūla ir gerai išvystyta priežiūros infrastruktūra skatina rinktis tai, kas pažįstama ir finansiškai prognozuojama, o ne tai, kas yra ekologiškesnė ilgalaikė alternatyva“, – sako jis.
Lietuvoje – didžiausias pirkėjų aktyvumas Baltijos šalyse
Lietuvoje automobilio įsigijimą per artimiausius metus svarsto 54 proc. gyventojų – tai didžiausias rodiklis Baltijos šalyse. Latvijoje tokios galimybės neatmeta 46 proc. gyventojų, o Estijoje – 32 proc. Dauguma potencialių pirkėjų ir šiose šalyse taip pat rinktųsi naudotus benzinu ar dyzelinu varomus automobilius.
„Nors bendros tendencijos Baltijos šalyse išlieka panašios, skirtingai nei Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje naudotų hibridinių automobilių pasirinkimas yra perpus mažesnis, susidomėjimas šiuo segmentu dar nėra ryškus. Tam įtakos turi ir aukštesnė naudotų hibridų kaina, ir gerokai siauresnė pasiūla, ribojanti pirkėjų pasirinkimą“, – pastebi ekspertas.
Eksploatacijos kaštai tampa vis svarbesni
Planuojantiems įsigyti automobilį V. Gurskas pataria sprendimą vertinti ne tik per kainos, bet ir per ilgesnės eksploatacijos perspektyvą. Svarbu įsivertinti, kiek intensyviai automobilis bus naudojamas, kokie bus jo išlaikymo ir remonto kaštai bei kaip pasirinktas modelis išlaikys vertę laikui bėgant.
„Kadangi transporto priemonių remonto ir techninės priežiūros paslaugos pastaraisiais metais brango sparčiau nei bendras kainų lygis, senesnio automobilio išlaikymas gali kainuoti vis daugiau, todėl daliai pirkėjų naujesnis automobilis tampa racionalia alternatyva“, – pažymi V. Gurskas.
Tai patvirtina ir kainų statistika: lyginant su priešpandeminiu laikotarpiu, bendras prekių ir paslaugų kainų lygis Lietuvoje išaugo 44 proc., o transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugos – 65 proc. Per pastarąjį dešimtmetį šių paslaugų kainos išaugo daugiau nei dvigubai (111 proc.), kai bendras kainų lygis didėjo 60 proc.
Pensijų reforma gali išjudinti ir automobilių rinką
Anot jo, 2026 m. automobilių rinkai papildomos dinamikos gali suteikti ir pensijų reforma, atversianti gyventojams daugiau pasirinkimų disponuoti atsiimtas lėšas.
„Tikėtina, kad dalis gyventojų, atsiradus daugiau laisvų pinigų, svarstys galimybę atnaujinti automobilį ar rinktis naują modelį. Tai gali paskatinti didesnį aktyvumą naujų automobilių segmente, tačiau ir tokiais atvejais priimant sprendimus vertėtų vadovautis ne tik emocijomis, o finansiniais apskaičiavimais“, – pažymi V. Gurskas.
Tai patvirtina ir banko inicijuotos gyventojų apklausos rezultatai – 6 proc. respondentų nurodo, kad iš antros pensijų pakopos atsiimtas lėšas planuotų skirti naujos transporto priemonės įsigijimui.
„Citadele“ bankas, bendradarbiaudamas su tyrimų agentūra „Norstat“, 2025 m. gruodžio mėn. atliko viešąją apklausą, kurioje internetu apklausta daugiau nei 1000 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 74 metų.
