Iš Lietuvos krepšinio lygos į „URBO-NKL“ sugrįžęs Titas Januševičius aikštelėje jaučiasi vis geriau, o dominuojančiu žaidimu devintąją čempionato savaitę jis pelnė MVP vardą.
Šakių „Vyčio-VDU“ gynėjas komandai padėjo nugalėti Marijampolės „Sūduvą-Mantinga“ bei Klaipėdos „Neptūną-Akvaservis“, įnešdamas 21 taško, 4 atkovotų kamuolių, 4,5 išprovokuotos pražangos bei 24,5 naudingumo balo indėlį per vid. 21,5 minutės.
Akistatoje su marijampoliečiais 24-erių Januševičius sužaidė geriausias sezono rungtynes, įversdamas 28 taškus su tobulu dvitaškių pataikymu (10/10).
Praėjusiais metais krepšininkas išsibandė LKL, kur atstovaudamas Jonavos klubui per 14 susitikimų turėjo 7 minučių vaidmenį. Įgyta patirtimi Manto Šerniaus diriguojamoje ekipoje džiaugęsis Januševičius nesuko galvos dėl asmeniškai prisvilusio debiutinio sezono.
„Jeigu nepavyko įsitvirtinti, reiškia, nebuvau to lygio žaidėjas“, – tinklalapiui nklyga.lt sakė Januševičius, vėliau išreiškęs norą kada nors sugrįžti į LKL.
Atletas taip pat teigė, kad sugrįžti į senas roges, kuriose jis turi būti ne pagalbinis žaidėjas, didžiąją laiko dalį leidžiantis ant suolo, o vedlys aikštelėje, yra sudėtinga.
„Galvojau, kad nėra sunku dėti tą žingsnelį atgal. Pasirodo, kad sunku. Tikrai sunku psichologine prasme. Yra psichologinių problemų, kurias reikia tvarkyti. Atrodo, kad ateini iš aukštesnio lygio į žemesnį ir turi viską daryti: mesti po 30 taškų ir panašiai. Ne, taip nėra. Reikia su tuo susitaikyti.
Sezono pradžioje tikrai buvo sunku, dabar jau truputį geriau. Vėl iš naujo viską turi įrodyti, nesvarbu, ką anksčiau buvai įrodęs. Manau, kad tuo antruoju įrodymu turi įdėti žymiai daugiau darbo ir žymiai daugiau pastangų.
Anksčiau apie tai net negalvojau. Nebuvo jokių psichologinių iššūkių, dabar jie atsiradę. Komandoje visas sąlygas tobulėti turime. Dabar reikia tik dirbti ir mažiau apsikrauti“, – kalbėjo Januševičius.
Vilnietis prieš persikėlimą į Jonavą „URBO-NKL“ 2023-24 metais fiksavo 18,6 taško vidurkį, o savo akcijas dar labiau padidino išaudamas atkrintamosiose, kuriose žibėjo pelnydamas net po 27,8 taško.
Šį sezoną antroje pagal pajėgumą šalies lygoje gynėjas fiksuoja 15,1 taško ir 15,9 naudingumo balo statistiką, o „Vytis-VDU“ su 10 pergalių per 14 turų rikiuojasi ketvirtoje pozicijoje.
Tinklalapyje nklyga.lt – pokalbis su Januševičiumi apie „Vyčio-VDU“ stiprybę, iššūkių kupiną sugrįžimą, pamokas LKL, keliones su 3×3 ir tikslą žaisti Los Andželo olimpiadoje.
– Titai, nuskynėte dvi pergales iš dviejų, o pats prieš marijampoliečius sužaidei sezono rungtynes. Papasakok, kaip tavo akimis atrodė praėjusi savaitė ir kiek ji pridėjo pasitikėjimo ateičiai?
– Pasitikėjimo šiaip niekada netrūksta. Buvome po pralaimėjimo Vilkaviškio komandai, manau, tokių rungtynių negalima paleisti, reikėjo atsitiesti. Vis tiek norime būti pirmoje lentelės vietoje, todėl kiekvienos rungtynės yra svarbios nepaisant to, prieš ką žaidi.
Reikia laimėti, o ar praėjusią savaitę kažką įspūdingo dariau, ko nesu daręs? Žaidžiau savo žaidimą ir tiek.
– Esate viena jauniausių „URBO-NKL“ komandų, bet atrodo, kad tai netgi jums padeda. Ką galėtum išskirti kaip didžiausią komandos privalumą, suprantant tai, kad neturite žaidėjų su didele patirtimi?
– Ilgą laiką žaidžiame kartu, jie pernai visi žaidė. Tas susižaidimas ir trenerių darbas… Manau, kad tiek treneris Erikas Kučiauskas, tiek naujasis asistentas Deividas Kumelis gerai atlieka darbą. Dabar pas mus atsirado ir vaizdo peržiūros, kurios irgi praverčia. Geros treniruotės, geros sąlygos. Tai ir veda mus į priekį.
– Su Kumeliu kartu rungtyniavote dar prieš kelerius metus, dabar jis treniruoja ir 3×3 krepšinyje. Kaip iš tavo perspektyvos atrodo jo naujas vaidmuo?
– Labai supranta krepšinį tiek 5×5, tiek 3×3. Turi savo pratimų ir idėjų, kur tikrai praverčia. Duoda gerų patarimų, daro skautingą. Žmogus tikrai stengiasi. Mano manymu trenerio karjeroje jis turi šviesią ateitį.
Jeigu toliau dirbs tiek pat, gali pasiekti tikrai daug. Atsiduoda labai labai.
– LKL su „Jonavos“ apranga sužaidei 14 rungtynių, per kurias užfiksavai 7 minučių ir 3,4 taško vidurkius. Ar galėtum nušviesti, ką manai apie šią patirtį, kodėl nepavyko įsitvirtinti?
– Jeigu nepavyko įsitvirtinti, reiškia, nebuvau to lygio žaidėjas. Ir viskas, manau. Patirtis tikrai gera, treniruotės buvo labai geros, žaidėjai – puikūs. Brandonas Childressas, D.J. Brewtonas – žmonės, iš kurių galėjau išmokti daug.
Treneris Mantas Šernius, tas pats Steponas Babrauskas duodavo daug gerų patarimų. Individualios treniruotės būdavo neblogos. Pasisėmiau patirties, pamačiau iš šalies, kaip atrodo viskas, kai yra aiškios taisyklės.
Kai esi tokioje sistemoje, turi dirbti nuosekliai, o patys matėte – ta sistema veikė. Jonavos komanda sezoną baigė ketvirtoje vietoje, todėl negali pykti dėl minučių, kai yra žymiai geresnių žaidėjų už tave. Galbūt nesiekiau to lygio, dėl to nesirūpinu.
Buvo geri metai, sąlygos – įspūdingos, kalbant tiek apie treniruotes, tiek apie gyvenimą. Realiai treniruotės buvo tokio lygio, kokį sutinki rungtynėse. Išmokau labai labai daug.
– Spindėjusioje Šerniaus treniruojamoje komandoje didžiąją sezono dalį leidai ant suolo, o prieš tai spindėjai „URBO-NKL“. Atvirai, ar mintyse įsivaizdavai kitokį save stipriausioje Lietuvos lygoje?
– Be abejo. Visąlaik įsivaizduoji ir galvoji, kad gali mesti tų taškų visiškai nesijaudindamas, gauti tų minučių. Visgi, kaip ir sakiau, ten atėjęs tu turi įrodyti. Ne tik puolime, bet ir gynyboje geras turi būti.
Aišku, kai labai savimi pasitikiu, tuos tikslus išsikeliu labai aukštai, gal jie būna net nerealistiški. Kartais pavyksta, bet tuomet nepavyko.
Bet kokiu atveju stengsiuosi, bandysiu dar kartą. Tikrai sieksiu sugrįžti (aut. past. – į LKL) dar stipresnis. Dėl to visiškai nesijaudinu.
– Pereinant prie trijulių krepšinio, lapkričio viduryje su Roku Jociumi, Augustinu Mikštu ir Gabrieliumi Čelka trečius metus paeiliui tapote pasaulio studentų čempionais. Kaip apibūdintum šią skambią pergalę karjeroje?
– Visada smagu tapti istorijos dalimi. Turiu paminėti, kad pirmuosius dvejus metus aš ten nebuvau, todėl likusiems komandos vyrukams yra dar kitoks pojūtis. Man pirmąsyk laimėjus, taip, tikrai smagu būti geriausiu tarp studentų.
Mes pirmieji, kuriems pavyko laimėti tris kartus iš eilės. Kiti, kurie ateis po mūsų, turės vaikytis ketvirtojo paeiliui titulo. Įspūdžiai tikrai geri, šiais metais lygis ten tikrai buvo neblogas.
– Turnyras vyko Brazilijoje. Esi dar tik 24-erių, bet 3×3 krepšinis tau dovanoja nuostabias galimybes pamatyti pasaulį. Galėtum papasakoti, kaip atrodo jūsų kelionės, kurie planetos kampeliai tave sužavėjo labiausiai?
– Oi, kelionės sunkios. Pavyzdžiui, skrydis į Braziliją truko 12-13 valandų, nors neprailgo. Tie skrydžiai yra itin sunkūs, o iš savo patirties sakau, kad sudėtingiausia vykti į Aziją, kur laiko juosta keičiasi į priekį, būna sunku orientuotis.
Jeigu pradedi kelionę Kaune, važiuoji į Vilniaus oro uostą, skrendi, turi persėdimą. Kelionės dažnai trunka 24-26 valandas, o kai turi atvažiuoti ir kone iškart žaisti… Dar turi priprasti prie klimato, kur neretai jauti 35-40 laipsnių šilumą, susiduri su kitokiu maistu. Na, būna sudėtinga tikrai, bet kai kuriems tai nemaišo.
Kas labiausiai patiko? Sakyčiau, Amerikoje vykęs turnyras Kolorade ir Mongolija. Mongolija todėl, nes joje buvau daugiau kartų, tą šalį jau esu pažinęs rimčiau. Mačiau ir stepių, buvau už miesto ribų, supratau, kaip žmonės gyvena jurtose. Tikrai sužavėjo. O Ameriką išskiriu dėl visiškai kitokios pusės, ten yra kitas pasaulis.
– Kai tarėmės dėl „URBO-NKL“ savaitės MVP interviu, sakei, kad ryte turi treniruotę, vakare – egzaminą. Ar galėtum nušviesti, kaip atrodo tavo rutina, derinant 5×5 ir 3×3 krepšinį, nepamirštant mokslų?
– Stengiesi suderinti, kad spėtum visur. Aišku, kiekvieną mielą dieną to padaryti nepavyksta, bet tikrai bandau. Kalbant apie studijas, pusmečio pabaiga būna tas momentas, kai yra intensyviausia – egzaminai, kiti darbai.
Iš tikrųjų, nėra jokių problemų. Viskas suderinama su treniruotėmis. Ryte pasidarai dviejų valandų treniruotę, grįžti namo pavalgai, ištiesi kojas ir eini mokytis. Kitas rytas būna vėl toks pat.
Šiuo metu neliečiame 3×3 krepšinio visiškai. Kol kas liečiame tik 5×5 krepšinį. Prieš išvyką į Braziliją buvome specialiai susirinkę gal tris kartus, bet šiuo metu tikrai visas dėmesys į „URBO-NKL“ kovas.
Faktas tik tas, kad Šakių komandoje žaidžia daugybė jaunuolių, kurie 3×3 atstovauja U21, U23 rinktinėms ir panašiai. Tad mes esame surinkti į vieną katilą, bet vis tiek dabar koncentruojamės ne į trijulių krepšinį.
– Olimpiniai prizininkai Gintautas Matulis ir Aurelijus Pukelis neseniai atskleidė, kad jų tikslas – žaisti Los Andželo olimpinėse žaidynėse. Kaip ši svajonė atrodo tau, ar patvirtintum, kad jos sieki?
– Tikrai taip. Manau, kad kiekvieno žaidėjo svajonė yra sudalyvauti olimpinėse žaidynėse, aukščiausiame lygyje. Žinoma, norėčiau, bet viskas priklausys nuo to, kaip atrodysiu. Ar būsiu pasirengęs, ar ne. Tai – svajonė nuo pat mažens.
