Šalies darbo rinkoje sparčiai daugėja atvykusiųjų iš užsienio. Per metus jų skaičius išaugo 56 tūkst. ir dabar sudaro beveik 142 tūkst. Tai rodo darbdavių teikiami pranešimai apie dirbančius Lietuvoje užsieniečius.
Atvykusios darbo jėgos didžiąją dalį sudaro trečiųjų šalių piliečiai – jų skaičius siekia 131,4 tūkst. – per metus šių užsieniečių padaugėjo 52 tūkst. ES piliečių skaičius darbo rinkoje augo 4 tūkst. ir dabar šalyje dirba 10 tūkst. europiečių.
Atvykėlių darbo rinkoje metų pradžioje daugiausiai buvo iš Baltarusijos (47,7 tūkst.). Tai – beveik 1,6 karto daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu (30,5 tūkst.). Dirbančių ukrainiečių pagausėjo iki 44,8 tūkst. (pernai – 32,7 tūkst.), uzbekų – 6,6 tūkst. (1,8 tūkst.), kirgizų – 5,6 tūkst. (2,5 tūkst.), tadžikų – 4,6 tūkst.
Lietuvoje dirbantys užsieniečiai daugiausiai užima vidutinės kvalifikacijos darbo pozicijas. Tokius darbus dirba 112,1 tūkst. trečiųjų šalių piliečių (prieš metus – 66,7 tūkst.) ir daugiau nei pusė atvykusių iš Europos Sąjungos šalių (5,3 tūkst.).
„Įsidarbinusių užsieniečių skaičius per metus augo visuose sektoriuose. Per metus ryškiau išsiskyrė atvykėlių kvalifikacijos, spartus augimas fiksuotas vidutinės kvalifikacijos darbų grupėje – tiek darbo jėgos iš ES, tiek iš trečiųjų šalių. Daugiausiai užsieniečiai užpildo trūkstamų darbuotojų laisvas darbo vietas transporto ir statybos sektoriuose“, – sakė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.
Vidutinės kvalifikacijos trečiųjų šalių piliečių darbo jėgos sutelkta transporto ir saugojimo veiklą vykdančios įmonėse. Čia dirba daugiau nei pusė atvykėlių – 73,1 tūkst. (55,6 proc.), statybos sektoriuje – 22 tūkst., apdirbamosios gamybos – 12,9 tūkst.
Dominuojančios trečiųjų šalių piliečių profesijos – vairuotojai ir judamųjų įrenginių operatoriai sudaro daugiau nei pusę atvykėlių – net 72,8 tūkst. (55,4 proc.). Kvalifikuotais statybininkais dirba 15,6 tūkst. asmenų, daugiausiai betonuotojais ir betono apdailininkais (4,6 tūkst.), tinkuotojais (2,6 tūkst.), statybininkais (1,9 tūkst.), plytų mūrininkais (1,5 tūkst.).
Metalo apdirbimo, mašinų gamybos srityje įsitvirtino 9,4 tūkst. imigrantų, iš jų daugiausiai – suvirintojais (5,8 tūkst.) ir metalinių konstrukcijų ruošėjais ir montuotojais (2,3 tūkst.).
ES piliečių profesinės kvalifikacijos skiriasi – beveik 30 proc. dirba administracinės ir aptarnavimo veiklas vykdančiose įmonėse, statybos sektoriuje – kas ketvirtas (25,2 proc.), apdirbamosios gamybos įmonėse – 16,1 proc., transporto ir saugojimo – 9,1 proc.
Dauguma dirbančių europiečių taip pat priklauso vidutinės kvalifikacijos darbuotojų grupei (5,3 tūkst.) – dirba statybininkais (700), kitur nepriskirtais statybininkais montuotojais (600), dažytojais (300), vandentiekininkais ir vamzdynų montuotojais (300).
Aukštos kvalifikacijos reikalaujančias pareigas užima 12,6 tūkst. trečiųjų šalių piliečių: 1,8 tūkst. – vadovaujančias, 9,3 tūkst. – specialistų, 1,5 tūkst. – technikų ir jaunesniųjų specialistų. Beveik pusė – 6 tūkst. atvykusių asmenų dirba informacijos ir ryšių sektoriuje.
Kas penktas (2,1 tūkst.) ES pilietis, dirbantis aukštos kvalifikacijos darbus Lietuvoje, užima specialistų (1,1 tūkst.) ir vadovų (748) darbo vietas.
Žemos kvalifikacijos darbus dirba ketvirtadalis ES piliečių (2,5 tūkst.) ir 5,1 proc. trečiųjų šalių piliečiai (6,7 tūkst.).
Pasak G.Sinkevičės, dauguma šalyje dirbančių baltarusių turi vidutines kvalifikacijas ir kompetencijas – tai rodo jų užimtumas darbo rinkoje. Aukštos kvalifikacijos darbai daugiausiai susiję su transporto sektoriumi ir IT sritimi.
Baltarusijos piliečiai daugiausiai dirba tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais (24,4 tūkst.), vilkiko (treilerio) vairuotojais – per 1,4 tūkst., betonuotojais – 873, kompiuterių taikymo inžinieriais – 748, programinės įrangos testuotojais – 431, sunkvežimio vairuotojais – 375, programinės įrangos kūrėjais – 287, inžinieriais programuotojais – 264, savivarčio vairuotojais – 228, suvirintojais dujomis ir elektra – 226.
Dirbančių ES piliečių penketukas pagal pilietybę šiek tiek keitėsi – šių metų pradžios duomenys rodo, kad italai užėmė penktą poziciją, pernai daugiau buvo dirbančių ispanų (200). Į Lietuvą dirbti daugiausiai atvyko dirbti ES šalių piliečių iš Rumunijos (2,9 tūkst.), Latvijos (2,4 tūkst.) ir Lenkijos (1,5 tūkst.), Bulgarijos (1 tūkst.) ir Italijos (300).
