Kalbant apie dirbtinį intelektą (DI), vieni jo baiminasi, kiti priešingai – teigia, kad išnaudoti jo siūlomas galimybes tiesiog būtina. Kai kuriems švietimo pasaulio atstovams kelia nerimą faktas, kad dabar vietoj moksleivių ar studentų žinių ir gebėjimų turės vertinti dirbtinio intelekto išmonę, mat ne paslaptis, kad neretas jaunuolis nevengia pasinaudoti DI. Konkrečiau – bene populiariausiu jo įrankiu, pokalbių robotu „ChatGPT“. Kiek realūs nuogąstavimai, kad ateityje mokslinių darbų rašymas nebeteks prasmės, nes juos vietoj studentų parengs DI?
„ChatGPT“ – švietimo sistemos draugas ar priešas?
DI tapus prieinamam masėms, netruko išpopuliarėti jo naudojimas darbe ar mokymosi procese. Vis dėlto ši DI programa nėra tobula – ji gali pateikti netikslius atsakymus, suklaidinti. Todėl iš „ChatGPT“ gaunamą informaciją būtina tikrinti ir nereikėtų ja aklai pasitikėti.
Ne paslaptis, kad „ChatGPT“ dėl savo patogumo, prieinamumo ir greičio tapo itin naudojamas moksleivių ir studentų. Žinomas faktas, kad kai kurie studentai įsigudrino ne tik eilines užduotis, bet net ir baigiamuosius mokslo darbus rašyti su „ChatGPT“ pagalba, o kartais net ir leisti programai visą darbą parengti už juos. Ne taip seniai Rusijoje nuaidėjo istorija, kai studentas mokslinį darbą, parašytą „ChatGPT“, pristatė kaip savo. Istorijos pabaiga? Universiteto vadovybė darbą studentui nusprendė įskaityti ir problemų dėl jo autorystės nekelti. Kitose šalyse į tai žiūrima daug griežčiau – štai Italija nusprendė uždrausti naudotis šia DI programa.
Mokslinius darbus už mus rašys robotai?
Ar iš tiesų DI mokslinių darbų rašymą pavertė tokiu paprastu, kad netolimoje ateityje jis nebeteks prasmės? Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto docento Lino Petkevičiaus teigimu, viskas ne taip paprasta. Anot mokslininko, tiesa, kad „ChatGPT“ gali sugeneruoti tikroviškai atrodantį, generalizuotą tekstą socialinių mokslų srities temomis ir netgi pateikti matematikos ir informatikos formules ar algoritmus, tačiau studentai, aklai pasitikintys DI gebėjimais, gali skaudžiai nusivilti. „Ypač rašantieji darbą nauja, dar menkai ištirta tema. Tada „ChatGPT“ sugeneruotas tekstas bus tik statistinis ir, labai tikėtina, neteisingas, – sako doc. L. Petkevičius. – „ChatGPT“ tekstai srityse, kurios nebuvo panaudotos kuriant modelį (pvz., nauji moksliniai tyrimai) yra pernelyg abstraktūs, juose gali būti palikta krūva faktinių klaidų ir netikslumų, jau nekalbant apie akademinės etikos pažeidimus. Dirbtinis intelektas yra tik įrankis, galintis padėti. „ChatGPT“, kaip ir „Grammarly“ ar kitos kalbos tikrinimo programos, gali pagreitinti rašto darbų rašymą, kai darbo temos kontekstas, mokslinė apžvalga jau žinomi, tačiau už mus teisingo ir visapusiško darbo neparašys.“
Dalis studentų įsitikinę – darbą padarys su „ChatGPT“ pagalba, menkai pakoreguos, o pričiupti nebus – neva neįmanoma atpažinti, ar darbas rašytas žmogaus, ar DI. Ekspertų teigimu, tai vis dar yra problema, tačiau įrankių, skirtų DI, tarp jų ir „ChatGPT“, atpažinti, daugėja, mokosi ir patys dėstytojai. Tekstas, rašytas DI, dažnai pasižymi ilgais sakiniais, žodžių pasikartojimais, abstrakčiomis, nieko nepasakančiomis mintimis. Doc. L. Petkevičius teigia, kad bendros, visų universitetų naudojamos DI atpažinimo programos nėra, tačiau patys dėstytojai savo darbe jau pasitelkia ne vieną DI atpažinimo įrankį. Dar vienas būdas patikrinti, ar tekstas rašytas „ChatGPT“, yra paprasčiausiai paklausti pačios programos. Tiesa, šis metodas nėra visiškai patikimas, nes dėl gaunamų užklausų gausos net ir pateikus ne šio DI modelio generuotą tekstą galima gauti teigiamą atsakymą.
Dirbtinio intelekto ateitis švietimo pasaulyje
DI naudojimas kasdieniame gyvenime, mokslo ar darbo procesuose tik įsibėgėja. Akivaizdu, kad švietimo sistemai reikia ieškoti būdų, kaip integruoti DI į mokymosi procesą ir išnaudoti jo privalumus. Doc. L. Petkevičius atskleidė, kad Masačusetso technologijų instituto mokslininkai jau sukūrė interaktyvią mokyklinės programos versiją, kuri taiko pokalbių robotus ir leidžia mokiniui interaktyviai bendrauti, klausinėti ir daug kartų perspręsti uždavinius, kol jie išmokstami. Taigi pamažu prie DI naudojimo žmonės bus pratinami nuo mažens ir augs bei tobulės kartu su juo. Anot eksperto, tai, kaip toks DI integravimas į mokymosi procesą pasiseks, turės didelės įtakos tolesnei švietimo sistemos krypčiai.
Kaip teigia doc. L. Petkevičius, DI pažanga reiškia, kad vis daugiau dalykų toje pačioje platformoje galėsime išmokti patys, savarankiškai, o tai leis universitetuose mokytis vis sudėtingesnių konceptų, kas pakels mokymosi proceso lygį ir kokybę. Mokslininkas įsitikinęs, kad ateityje DI bus integruotas į kone kiekvieną universitetų studijų programą: „Tikėtina, kad kursams turėsime savo pokalbių robotus, kurie turės prieigą prie jo medžiagos, ir studentai galės visų bendrinių ir kurso klausimų paklausti pokalbių robotų.“ Tiesa, mokymosi medžiagos pateikimo pokyčiai, anot eksperto, užtruks, mat naujosios technologijos eina prieky švietimo sistemos. „Universiteto dėstomos žinios kinta, yra atnaujinamos ir derinamos su visomis technologinėmis naujienomis, kurios skatina naujus mokslinius atradimus“, – sako doc. L. Petkevičius.
