Rugsėjo pabaigoje Zyplių dvaro sodyboje įsikūręs Zanavykų muziejus tapo gyvu dvarų kultūros pažinimo centru – čia vyko Europos paveldo dienų renginiai, kvietę lankytojus atrasti architektūrinį, gastronominį ir muzikinį paveldą. Šių metų tema „Architektūrinis paveldas: langas į praeitį, durys į ateitį“ paskatino pažvelgti į dvarus ne tik kaip į istorinius objektus, bet ir kaip švietimo, meno ir bendruomenės židinius.
Vienas iš pagrindinių renginių – konferencija „Dvaras kaip švietimo židinys“ – subūrė architektūros, istorijos ir kultūros ekspertus. Zanavykų muziejaus direktorė Rima Vasaitienė priminė, kad dvarai visais laikais buvo šviesuomenės susitikimų vietos, kur klestėjo menas, muzika ir gurmaniškas maistas. „Šiandien dvarų kultūros atgaivinimas tampa prasmingu būdu prisiminti ir iš naujo atrasti mūsų istorinį paveldą“, – sakė ji.
Architektūros istorikė dr. Dalė Puodžiukienė konferencijoje analizavo informacijos sklaidos įtaką dvarų sodybų pokyčiams XVII–XIX a.
Pasak jos, raštingi dvarininkai ir bajorai buvo naujovių skleidėjai, o tai darė tiesioginę įtaką ir architektūrai. „Viduramžių Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo daugiatautė valstybė Rytų ir Vakarų kultūrų sankirtoje – tai atsispindėjo ir dvarų struktūroje“, – teigė D. Puodžiukienė.
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto prodekanas dr. Salvijus Kulevičius pristatė lietuviškojo dvaro vaizdinio kaitą per pastarąjį šimtmetį – nuo tarpukario romantikos iki sovietmečio atmetimo ir šiandienos atgimstančios meilės paveldui. Menotyrininkė Lina Tarnauskienė pasakojo apie dvaro tarnų gyvenamąsias patalpas, o istorikas Simonas Matulevičius – apie pasakojimų svarbą dvarų kultūros paveldui.
Šiuos įsimintinus Europos paveldo dienų renginius dalinai finansavo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos – tai leido įgyvendinti turiningą ir įvairiapusę programą, įtraukusią ne tik specialistus, bet ir plačiąją visuomenę.
Zyplių dvare netrūko ir patyriminės veiklos: vyko edukacijos apie dvaro damų aksesuarus, diskusijos su architektais ir menotyrininkais, ekskursijos su „dvaro ponia“. Restorane „Kuchmistrai“ lankytojai ragavo dvariškų patiekalų ir susipažino su vaistiniais augalais, naudotais istorinėje virtuvėje.
Kultūrinę programą vainikavo senosios muzikos ansamblio „Šviesotamsa“ koncertas „Prūsijos kunigaikštystei 500“, kuriame skambėjo baroko epochos muzika, lydima Karaliaučiaus poetų eilių ir Prūsijos valdovų dvaro kompozitorių kūrybos.
Zanavykų muziejus taip pat pristatė Kėdainių krašto muziejaus padalinio Janinos Monkutės-Marks galerijos parodą „Janinos Monkutės-Marks pasaulinės tekstilės kolekcija“, kuri veiks iki lapkričio 25 d. – tai dar vienas tiltas tarp praeities ir dabarties, kviečiantis pažinti kultūros įvairovę.
„Renginys, gausiai subūręs muziejų, kultūros įstaigų atstovus ir bendruomenes, tik patvirtina, kad paveldas iš tiesų rūpi, kad jis gyvas. Muziejai tampa ne vien saugyklomis, bet ir aktyviais kultūros židiniais. O dvarai nėra tik praeities reliktai. Jie – gyvi pasakojimai, kviečiantys mus pažinti, išgirsti ir iš naujo atrasti save“, – reziumavo R. Vasaitienė.
