Kylant gyventojų perkamajai galiai, auga lietuvių išleidžiama pinigų suma užsienio šalyse.
„Citadele“ banko ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos turistų išlaidų užsienyje slankusis keturių ketvirčių vidurkis siekė rekordines aukštumas – 281 mln. eurų, 5,4 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus.
„Augančią lietuvių išleidžiamą sumą kelionėms lėmė ne tik po infliacijos atsigaunanti Lietuvos gyventojų perkamoji galia. Ši statistika pateikiama nominaliomis kainomis, tad natūralu, kad jai įtakos turėjo ir tai, kad užsienio šalyse brango paslaugos“, – kalba A. Izgorodinas.
Tai, kad auga lietuvių skiriamas biudžetas atostogoms svetur, pastebi ir kelionių organizatoriai.
„Lietuviai 2024 m. vasaros sezoną vidutiniškai atostogoms skyrė 950 eurų asmeniui, kai prieš metus analogišku laikotarpiu išleisdavo 900 eurų. Apie 10 proc. yra išaugęs ir žiemos kelionėms skiriamas biudžetas, kuris šiuo metu siekia 950-1000 eurų”, – pristato Inga Aukštuolytė, „Tez Tour“ ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovė.
Laukia intensyvaus sezono
Kelionių organizatoriaus atstovės teigimu, sėkmingi kelionių pardavimai leidžia tikėtis aktyvaus žiemos sezono.
„Aktyviai lietuviai keliauja į šiltąsias kryptis – Egipto kurortus, į Atlanto vandenyne esančias Tenerifės bei Madeiros salas, Jungtinius Arabų Emyratus. O aktyvaus poilsio mėgėjai renkasi slidinėjimo keliones Austrijos Alpėse”, – vardija „Tez Tour“ atstovė.
Pasak jos, atsižvelgus į keliautojų aktyvumą, žiemos sezoną suplanuota 26 proc. didesnė skrydžių programa nei prieš metus. 45 proc. padidinta Egipto programa, daugiau nei dvigubai augs skrydžių į Jungtinius Arabų Emyratus skaičius.
I. Aukštuolytės teigimu, keliautojai kaip niekada aktyviai planuoja ir kitos vasaros atostogas svetur, lyginant su praėjusiais metais, daugiau nei dvigubai yra išaugęs užsakymų kiekis.
Palankius turizmo sektoriaus įmonių rezultatus prognozuoja ir ekonomistas A. Izgorodinas.
„Europos Komisijos apklausa apie gyventojų finansines perspektyvas parodė, kad Lietuvos gyventojų nuomonė spalio mėnesį buvo geriausia per visą šio rodiklio matavimo istoriją nuo 2001 metų. Taip pat auga gyventojų santaupos bankuose. Šios dvi prielaidos leidžia tikėtis, kad bendra lietuvių išleista suma kelionėms augs ir kitais metais“, – sako jis.
Signalų, kad kainos mažės – nėra
„Citadele“ banko ekonomisto teigimu, signalų, kad kitais metais kelionių kainos mažės, nėra.
„Kitąmet 12 proc. numatomas minimalios mėnesinės algos kilimas. Paskui save minimali alga temps į viršų atlyginimus ir kituose sektoriuose, tarp jų – ir turizmo įmonėse: tai palies turizmo agentūras, viešbučius, restoranus, kavines“, – paaiškina A. Izgorodinas.
Jo teigimu, taip pat nuo šių metų gruodžio iki kitų metų birželio mėnesio Europos centrinis bankas dar penkis kartus sumažins bazines palūkanas. Tai bus itin svarbus veiksnys Lietuvos žmonių perkamosios galios atsigavimui, nes daugiau nei 90 proc. visų būsto paskolų sudaro paskolos kintančiomis palūkanomis. Atitinkamai ir euro zonos ekonomika 2025 m. bus šiek tiek aktyvesnė, gyvesnė.
„Dėl tolesnio darbo užmokesčio augimo bei mažėsiančių palūkanų neprognozuočiau turizmo paslaugų kainų kritimo. Labiau reikėtų tikėtis nedidelio jų padidėjimo“, – apibendrina ekonomistas.
Kitąmet nesitikėti pigesnių kelionių kainų ragina ir kelionių organizatoriaus atstovė.
„Analizuodami viešbučių pasiūlymus 2025 m. sezonui, matome, kad populiariausi viešbučiai didina kainas, kai kurie – iki 20 proc. Bendras viešbučių kainų augimas yra apie 10-15 proc., priklausomai nuo kelionės laikotarpio. Mažesnis pabrangimas fiksuojamas Bulgarijoje“, – apžvelgia I. Aukštuolytė.
Vis tik ji turi vieną patarimą keliautojams, norintiems sutaupyti: „Didžiausias nuolaidas viešbučiai siūlo išankstinių pardavimų metu, tuomet galima kelionių paketą įsigyti apie 40 proc. pigiau. Neverta laukti paskutinės minutės.”
