Eismo įvykių statistika negailestinga: didžioji dalis avarijų, kuriose nukenčia mažieji keleiviai, nutinka ne ilgose kelionėse greitkelyje, o kasdieniuose maršrutuose – pakeliui į darželį, parduotuvę ar pas artimuosius.
Specialistai pastebi, kad kritinės tėvų klaidos dažniausiai kyla ne iš piktavališkumo, o dėl skubėjimo bei apgaulingo saugumo pojūčio.
Vien tik turėti kėdutę – neužtenka
Vaikiška automobilio kėdutė dažnai klaidingai suvokiama kaip savaime saugumą garantuojantis pirkinys. Tačiau, draudimo bendrovės ERGO Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas Rimvydas Pocius pabrėžia, kad vien jos buvimo salone nepakanka – netinkamai sumontuota įranga gali ne tik neapsaugoti, bet ir pati tapti sužalojimų priežastimi. Vienos dažniausių klaidų: kėdutė tinkamai nepritvirtinta arba per laisvai užsegti jos saugos diržai.
„Tėvai kartais mano, kad svarbiausia yra tiesiog pasodinti vaiką į kėdutę, o visa kita – tik smulkmenos. Tačiau būtent šios detalės smūgio metu tampa lemiamos. Jei kėdutė juda į šonus, diržai nepriglunda prie kūno, o vaikas gali iš jų išslysti ar smarkiai pajudėti smūgio metu, apsauga veikia ne taip, kaip turėtų. Tokiu atveju kėdutė tampa labiau formalumu nei realia saugumo priemone“, – sako ekspertas.
Draudimo bendrovės atstovas primena paprastą taisyklę: tarp diržo ir vaiko kūno turėtų tilpti du pirštai. Nors tėvai dažnai gaili mažųjų bijodami juos per stipriai suveržti, būtent šis laisvumas įvykio metu tampa pagrindine traumų priežastimi.
Kada vaikas per didelis kėdutei?
Kita kritinė klaida yra per ankstyvas vaiko perkėlimas iš specialios kėdutės ant automobilio sėdynės, naudojant tik standartinį saugos diržą. Nors kelių eismo taisyklės numato 135 cm ūgio ribą, R. Pocius ragina neskubėti aklai pasikliauti vien šiuo skaičiumi ir pirmiausia įvertinti vaiko anatomiją. Standartinės transporto priemonių saugumo sistemos yra suprojektuotos suaugusiam keleiviui, kurio kaulų struktūra jau visiškai susiformavusi, o ūgis leidžia diržui saugiai nugulti ant stipriausių kūno taškų – raktikaulio ir dubens kaulų.
„Kai per mažas vaikas prisegamas įprastu saugos diržu, šis dažniausiai juosia ne per petį, o pavojingai arti kaklo. Tuo metu apatinė diržo dalis juosia ne dubenį, o minkštąją pilvo sritį. Tokioje padėtyje bet koks staigesnis stabdymas gali traumuoti: užuot sulaikęs kūną, diržas gali pažeisti kaklo kraujagysles, stuburą ar gyvybiškai svarbius vidaus organus“, – įspėja R. Pocius.
Ekspertas pastebi, kad tėvai neretai pasiduoda mažųjų manipuliacijoms ir skundams, esą kėdutėje sėdėti nepatogu. Visgi bendrovės atstovas pabrėžia, kad šioje situacijoje būtina atsisakyti emocinio vertinimo – sprendimas leisti vaikui sėdėti be papildomų priemonių turėtų remtis tik tuo, ar įprasta saugos sistema fiziškai pajėgi jį apsaugoti.
Važiuosim tik iki parduotuvės
Psichologinis faktorius taip pat vaidina milžinišką vaidmenį. Specialistai pastebi pavojingą tendenciją ignoruoti saugumo reikalavimus važiuojant trumpus atstumus, pavyzdžiui, iki artimiausios parduotuvės ar darželio gretimoje gatvėje. Tokiais atvejais vaikas kartais išvis nesegamas į kėdutę arba jam leidžiama sėdėti priekinėje sėdynėje, pamirštant ten esančias oro pagalves, kurios mažajam keleiviui yra mirtinai pavojingos.
„Scenarijus beveik visada panašus: reikia nuvežti vaiką į darželį arba grįžtama iš senelių, kelionė trunka porą minučių, tai ir nesivarginama su kėdutės diržais – vaikas sodinamas šalia arba laikomas tėvų ant kelių, tikintis, kad per tokį trumpą laiką nieko nenutiks. Tačiau į eismo įvykį galima patekti ir trumpos kelionės metu“, – aiškina R. Pocius.
Susidūrimas net važiuojant 30 km/val. greičiu tinkamai neprisegtam vaikui gali baigtis sunkiomis galvos ar stuburo traumomis. Smūgio metu nepritvirtintas kūnas skrieja lyg sviedinys, o suaugusiojo rankos jo fiziškai negali sulaikyti – tai daugybę kartų įrodyta bandymais. Todėl net ir važiuojant vos kelis šimtus metrų, vaikas privalo būti tinkamoje kėdutėje, teisingai prisegtas.
Kėdutės istorija – taip pat svarbi
Dar viena rizika, kurios tėvai neretai nė neįvertina – pačios kėdutės nusidėvėjimas. Naudota įranga dažnai perkama iš skelbimų portalų, paveldima iš giminių, o kartais ir toliau naudojama po nedidelio eismo įvykio. R. Pocius įspėja, kad kėdutė, kuri avarijos metu buvo automobilyje, net jei vaiko joje tuo metu nebuvo, dažniausiai tampa netinkama tolesniam naudojimui.
„Smūgio metu konstrukcijoje gali atsirasti plika akimi nematomų įtrūkimų, pažeidžiami smūgį sugeriantys elementai. Vizualiai tokia kėdutė atrodo kaip nauja, tačiau savo pagrindinę funkciją ji jau yra praradusi. Lygiai taip pat rizikinga ir senesnė nei dešimties metų kėdutė – ilgainiui plastikas tampa trapesnis, o saugumo standartai per tą laiką pasikeičia ne vieną kartą“, – pasakoja draudimo bendrovės atstovas.
Renkantis naudotą kėdutę, ekspertas pataria visada pasidomėti jos istorija, o jei informacijos gauti neįmanoma – nerizikuoti ir įsigyti naują kėdutę.
