Šią savaitę Europos Parlamente (EP) Briuselyje neeilinis įvykis – ketvirtadienį atvyko Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Pasak EP narės R. Juknevičienės, iš tiesų ir EP vaidmuo buvo išskirtinis, ir EP Prezidentės Robertos Metsolos, kuri pirmoji iš aukštų Europos Sąjungos ir pasaulio pareigūnų traukiniu nuvyko į Kyjivą.
EP nariai A. Kubilius ir R. Juknevičienė šios savaitės apžvalgoje daugiau dėmesio skyrė Lietuvos įvykiams.
Svarbiausios antraštės šalies žiniasklaidoje susijusios ne tiek apie įtarimus mandato atsisakiusiam LR Seimo nariui, bet dabar esminį klausimą užgožė antraeiliai dalykai – kas kam skambino ar neskambino.
A. Kubilius pradėdamas pokalbį sakė, kad jam kaip ilgamečiam Seimo, o dabar EP nariui, kontrastas tarp to, kas vyksta EP, t.y. laukiama Ukrainos Prezidento, o Lietuvos Seime kuriamos pseudo komisijos, atrodo skausmingai.
„Aš matau problemą pačios opozicijos veikloje, kai ji neturėdama jokių naujų ar reikšmingų idėjų, net šio karo atveju konkuruoja tarpusavyje, nes visa opozicija orientuojasi į tuos pačius rinkėjus – truputį prie populizmo, kairiuosius – ir toje konkurencijoje svarbiausias instrumentas, kurį opozicija naudoja, yra kas smarkiau aplos ar įkąs konservatoriams. Na, o antra dalis, galimas K. Bartoševičiaus, buvusio frakcijos nario, nusikaltimas, kuris turi būti labai principingai ištirtas be jokių bandymų įtakoti prokuratūros veiklą, ir, mano matymu, koalicija, mūsų frakcija šiuo požiūriu elgiasi labai teisingai. Niekas nei slepia nusikaltimą, nei bando kaip nors apginti, nei pateisinti, nei daryti įtaką prokurorų veiklai. Tokia ir turi būti laikysena,“ – sakė A. Kubilius.
Tačiau, kaip juokavo politikas, konservatoriai jau pripratę prie komisijų, nes dar nebuvo Seimo, kuriame nebūtume tiriami ir net nesvarbu, kas daugumoje.
„Ir aš jiems primenu, kad kiekvieną kartą, kai jie sukuria komisiją mūsų veiklai tirti, mes laimime rinkimus,“ – kalbėjo EP narys.
Pasak patyrusio politiko, opozicijos taikinys nėra TS-LKD, taikinys gali būti prokuratūra, nes į komisiją bus kviečiami bylą tiriantys tyrėjai, prokurorai, nes tyrimų metu prasideda nepasitenkinimų reiškimas, nepasitikėjimas ir t.t.
Tad A. Kubilius kėlė klausimą, kodėl galėjo atsirasti toks noras atakuoti prokuratūrą?
Jo teigimu, galbūt taip bandoma nukreipti dėmesį nuo neseniai iškilusios istorijos, kai buvęs kriminalinės policijos pareigūnas paskelbė, kad kažkada (2017 m.) S. Skverneliui būnant Premjeru Kriminalinės policijos buvo priimtas sprendimas naudoti operatyvines sekimo priemones. T
„Joje figūruoja ne tik Palangos gelbėtojų vadas J. Pirožnikas, bet ir dabartinis LR Seimo narys, buvęs Vyriausybės kancleris, komisaro pavaduotojas A. Stončaitis, kuris turėjo problemų gaudamas leidimą dirbti su slapta informacija“, – sakė A. Kubilius.
Jo teigimu, tai reiškia, kad specialiosios tarnybos turi kažkokios medžiagos, kuri dar neleidžia pradėti ikiteisminio tyrimo, tačiau dėl leidimo suteikimo jau kyla klausimų.
„Kad ši informacija nebūtų kažkada panaudota, jos rinkimas turi būti pripažintas neteisėtu, reikia, kad tai padarytų prokurorai. Taip prasideda spaudimas kriminalinei policijai ir prokuratūrai“, – kalbėjo EP narys.
R. Juknevičienė pasiūlė, kad galbūt reikėtų sudaryti visa apimančią komisiją, kuri tirtų ir S. Skvernelio bei A. Stončaičio reikalus, buvusio premjero patarėjo Luko Savicko reikalus, susijusius su greitųjų testų pirkimu (prokurorų keitimai kratos išvakarėse, spaudimai ir t.t.).
Anot EP narės, nereikia pamiršti ir LR Seimo Teisės departamento išvados dėl užregistruoto pasiūlymo sudaryti komisiją, kuriame teigiama, kad toks komisijos sudarymas gali kirstis ir su Konstitucija, ir kištis į teisėsaugos darbą.
Tačiau, pasak A. Kubiliaus, esminis klausimas turėtų būti, kokią žalą padarė, jei kažkas kažkam ir skambino? Ar tai kažką keičia? Bet kuriuo atveju visuomenė būtų sužinojusi, niekas nebandė kažko nuslėpti, ir svarbiausia, kad byla būtų ištirta.
R. Juknevičienė pažymėjo, kad šią savaitę taip pat pasirodė labai įdomus LRT tyrimas, susijęs su EP narių darbu ir Europos Parlamentu, kuriame minima gana įtakinga partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD).
Pasak europarlamentarės, tai euroskeptiška, prorusiška, antiamerikietiška partija.
Jos atstovas Zimniok buvo atvykęs į Šeimų maršą Vingio parke, Parlamente jaučiamas didelis šių pažiūrų politikų suaktyvėjimas.
„Šiame kontekste, kurį aprašė LRT tyrimų tarnyba, kuomet per Lietuvą šie veikėjai vyksta į Baltarusiją, slėpdami tai savo šalyje, ir tame dalyvauja bei tarpininkauja ir mūsų Seimo nariai – R. Žemaitaitis, V. Valkiūnas. Mes žinome, kad yra ir daugiau panašių veikėjų“, – kalbėjo R. Juknevičienė.
A. Kubilius akcentavo, kad šioje istorijoje tikrai būtų reikalingas parlamentinis tyrimas, pabrėžęs, kad tai – yra pavojingos tendencijos.
„Ne vieną kartą yra tekę matyti iš panašių tyrimų, kad saugumo tarnybos Lietuvoje nėra tinkamai sureguliuotos, nes jos nors ir sukaupia pakankamai reikšmingos informacijos apie pavojingus ryšius, pavojingas tendencijas, tame tarpe ir politikų ar lietuviškų oligarchų, bet kadangi ta informacija yra nepakankama pradėti ikiteisminį tyrimą – paprasčiausiai nepakanka medžiagos, bet tokia informacija galėtų turėti reikšmingą poveikį visuomenės nuomonei, politiniams sprendimams, tačiau ta informacija nepasiekia visuomenės. Ir tik per parlamentinius ir žurnalistinius tyrimus galima pamatyti ir suvokti, kokie procesai vyksta. Čia aš matau problemą, kurią reikia galvoti kaip spręsti,“ – sakė A. Kubilius.
„Pavojinga yra situacija, kad egzistuoja tokie žemaitaičiai, valkiūnai, mes matome, kaip jie kalba, kokios tendencijos, bet yra žmonės, kurie juos išrenka. Todėl aš noriu atkreipti vilniečių dėmesį, kad Zuokas yra tos pačios Žemaitaičio partijos žmogus. Jei, neduok Dieve, Zuokas taptų meru, kaip atrodys Lietuva visokių AfD ir visokių prorusiškų tendencijų kontekste? O antra išvada, vis dėlto putinizacijai, mes anksčiau vadinome juos KGB, dabar tokios pačios prabos veikėjai yra FSB, jie ieško naujų žmonių, ir putinizacijai dirva Lietuvoje dar egzistuoja,“ – pokalbį baigė R. Juknevičienė.
Visą pokalbį žiūrėkite:
Užsakymo numeris: SG-20-173
