Antradienį Europos Parlamentas priėmė svarbią rezoliuciją, kurioje pateikė savo rekomendacijas Europos Komisijos rengiamai Baltajai knygai dėl Europos gynybos ateities, kurią Komisija skelbs kovo 19 d. Už rezoliucijos dokumentą balsavo 419 parlamento narių, prieš – 204, susilaikė – 46.
Derybose dėl rezoliucijos Europos Liaudies partijos frakcijai atstovavo EP narė Rasa Juknevičienė.
Rezoliucijoje pabrėžiama, kad Europa šiandien susiduria su didžiausia karine grėsme savo teritoriniam vientisumui nuo Šaltojo karo pabaigos. Atsižvelgiant į tai, Europos Parlamentas ragina Komisiją pateikti aiškius trumpalaikius ir ilgalaikius tikslus bei sprendimus ES gynybos stiprinimui.
Rezoliucijoje siūloma Europos Komisijai sukurti vieningą ir aiškią ilgalaikę Europos gynybos pramonės viziją, kuri patenkintų prioritetinius gynybos poreikius. Taip pat raginama sparčiau įgyvendinti karinio mobilumo strategiją, pereinant nuo „mobilumo“ prie „karinės logistikos“. Siekiant didesnio efektyvumo, siūloma stiprinti bendrą ginkluotės pirkimą ir suteikti Europos Komisijai įgaliojimus pirkti ginkluotę valstybių narių vardu.
Siūloma padidinti ES gynybos pramonės pajėgumus, ir taip paruošti Europą neatidėliotinoms ir ekstremaliausioms karinėms situacijoms.
Rezoliucijoje ypatingas dėmesys skiriamas paramai Ukrainai. Parlamentas pabrėžia, kad Europos ateitis sprendžiasi Ukrainos mūšio lauke, o Rusijos karo eiga priklausys beveik vien tik nuo Europos veiksmų. Raginama kuo skubiau parengti „Ukrainos strategiją“, kurioje būtų aiškiai numatyti tikslai ir resursai Ukrainos gynybinių pajėgumų stiprinimui, bei pažymi, kad „Ukrainos strategija“ turi tapti neatsiejama „Europos gynybos“ strategijos dalimi. Be to, Parlamentas ragina ES valstybes nares skirti bent 0,25 % savo BVP karinei pagalbai Ukrainai ir kuo greičiau integruoti Ukrainos gynybos pramonę į Europos gynybos pramonės ekosistemą.
Parlamentas taip pat atkreipia dėmesį, kad be reikšmingo gynybos investicijų didinimo ES saugumo ir gynybos tikslai nebus pasiekti – tiek kalbant apie karinę paramą Ukrainai, tiek apie bendrą saugumo stiprinimą . Pabrėžiama, kad pasirengimo trūkumo ekstremaliausiems karo scenarijams kaina būtų kur kas didesnė nei ryžtingo ES pasirengimo išlaidos, todėl ragina ES ir valstybes nares susitarti dėl konkrečių veiksmų, kaip užtikrinti viešųjų ir privačiųjų investicijų didinimą į gynybos ir saugumo sektorius trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu.
Parlamentas pažymi, jog Europa turi rengtis apsiginti trumpuoju ir ilgalaikiu laikotarpiu, kad taptų patikima galia ir Europos ramsčiu NATO bei pakartoja ES ir NATO bendradarbiavimo svarbą, nes NATO toms valstybėms, kurios yra jos narės, išlieka svarbiu jų kolektyvinės gynybos ramsčiu. Taip pat pažymi, jog dėti visas pastangas siekiant išlaikyti ir, jei įmanoma, skatinti transatlantinį bendradarbiavimą.
Dokumente raginama imtis neatidėliotinų priemonių, skirtų sustiprinti ES šiaurės rytų sienos su Rusija ir Baltarusija saugumą ir gynybą. Šios priemonės turi apimti visapusės ir atsparios gynybos linijos sukūrimą per sausumos, oro ir jūrų sritis, siekiant atremti karines ir hibridines grėsmes.
Dokumentą rasite: https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/RC-10-2025-0146_LT.html
Užsakymo numeris: SG-20-222
