Jau ne vieną dešimtmetį Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Lituanistikos katedra organizuoja Akademinio jaunimo kūrybos konkursą, kuriame kviečiami dalyvauti 9–12 klasių moksleiviai bei visų pakopų studentai.
Ne visada gebu garsiai pasakyti tai, ką jaučiu, todėl jau nuo 12 metų rašau, kuriu. Taigi šių metų birželio mėnesį surinkau septyniolika savo pačios parašytų ir niekur nepublikuotų eilėraščių ir, užpildžiusi dalyvio anketą, išsiunčiau juos VDU Lituanistikos katedros Filologijos mokslų krypties doktorantei E. Korytei.
Konkursas mane sužavėjo dalyviams suteikiama visiška kūrybine laisve ir galimybe susikurti sau naują, unikalią rašytojo personą – siunčiami tekstai turėjo būti pasirašyti slapyvardžiu, kas, manau, padeda autoriui atsiriboti nuo savo teksto ir juo dalinantis prideda netgi mistikos jausmo.
Rugsėjo gale sulaukiau kvietimo į Kauną, į VDU Lituanistikos katedros organizuojamą literatūrinę popietę, kurioje buvo paskelbti ir apdovanoti konkurso laureatai, patys dalyviai skaitė savo kūrinius, o komisija dalinosi savo mintimis ir patarimais, kurie skatino ir padėjo gerinti rašymo įgūdžius.
Auditorijoje tvyrojo jauki atmosfera, dalyviai dalinosi savo emocijomis: „Niekada nesijauti toks nuogas, koks jautiesi, kai su kuo nors daliniesi savo kūryba.“ Šie žodžiai, kuriuos prieš skaitydama pridūrė viena iš studenčių, manau, kiekvienam menininkui yra labai artimi. Aš irgi, atsistojusi prieš auditoriją, prisistačiusi slapyvardžiu Erškėtis, perskaičiau vieną iš savo autentiškų eilėraščių „Poetai mato“.
Pilna patalpa klausančių ir girdinčių bendraminčių, tyla, kurioje girdi tik savo balsą ir lietuviško žodžio grožį, paliko man neįkainojamą potyrį, kurį dabar prisiminus sušyla krūtinė. Tą rugsėjo 26-osios popietę iš VDU išėjau su dideliu nešuliu dovanų. Jaučiausi išgirsta, pakylėta ir įkvėpta.
Taip pat spalio mėnesį dalyvavau konkurse, kuris man atnešė neįtikėtinai didelę sėkmę. LRT paaugliams skirtas kanalas LRTU šįmet pirmą kartą organizavo projektą 12–19 metų moksleiviams „Parašyk man dainą“. Užduotis, atrodo, nebuvo sunki – parašyti dainą žymiems atlikėjams: Gabrielei Vilkickytei, grupėms „Abudu” ir „8 Kambarys”. Taigi trys iš mano naujai parašytų eilėraščių buvo paversti dainomis ir, įgavę naujus skambesius, kartu su anketa iškeliavo atrankon – kiekvienam atlikėjui po vieną dainą. Konkurencija buvo didelė – sulaukta virš 400 tekstų, iš kurių bus pasirinkti tik trys.
Spalio 28 dieną socialiniuose tinkluose pasirodė trys vaizdo įrašai, kuriuose atlikėjai paskelbė savo pasirinktus tekstus. Alternatyviojo roko grupė „Abudu” išsirinko mano kūrinį „Išdrįst”. Net kelis kartus peržiūrėjau įrašą, kol patikėjau, kad tapau nugalėtoja! Netrukus susiplanavome susitikimą aptarti dainos kūrimo procesą.
Lapkričio 7 dieną vykau į Vilnių, kur mane pasitiko Augustė iš LRT, ir buvo nufilmuotas pirmasis mano interviu. Vykome į muzikos studiją „Karštis“, ten buvo filmuojami kūrybos užkulisiai, susipažinau su dviem grupės „Abudu” nariais – Domantu ir Leonu. Jie man leido išgirsti mano parašytos dainos demo versiją. Su vaikinais aptarėme visus iškilusius klausimus bei smagiai pasišnekučiavome.
Konkurso dienoraščiais ir muzikos kūrimo užkulisiais bus dalinamasi LRTU paskyrose socialiniuose tinkluose, o sausio mėnesį bus išleistos dainos su nufilmuotais muzikiniais klipais.
Nekantrauju su pasauliu pasidalinti savo kūryba – noriu padėkoti LRT ir grupei „Abudu” už nuostabią progą tai padaryti, dovanas ir jaukų bendradarbiavimą. Taip pat ačiū sakau savo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai Ritai Burbulytei – už informacijos suteikimą, paskatinimą ir palaikymą.
Aprašysiu pavasarį – sekančias eiles užšifruotai sapnuosiu, globodama žydinčią obelį anaiptol pasaulio per stipriai stebėt neapstosiu („Poetai mato”).
