Šių metų sausio pradžioje sostinės Dzūkų gatvėje esančiame daugiabutyje nugriaudėjęs sprogimas apgadino ne vieną butą, pažeidė perdangas, o dalis gyventojų buvo priversti palikti namus.
Ši nelaimė priminė prieš metus Viršuliškių rajone nutikusią tragišką nelaimę − tuomet dėl sprogimo kilęs gaisras deformavo pastato konstrukcijas, sunaikino gyventojų turtą, pasiglemžė žmonių gyvybes. Pasak ekspertų, abi šios nelaimės turi vieną svarbų bendrą vardiklį – tai socialinis solidarumas.
Pasak Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktoriaus, abiejų nelaimių atvejais nukentėjo ne tik gyventojų butai, kuriuose buvo sprogimo židiniai, bet ir aplinkiniai butai, taip pat ir bendrojo naudojimo patalpos. Tai sukuria prielaidas įtampoms ir nesutarimams kaimynų bendruomenėse.
„Tokie incidentai, kaip sprogimai, užliejimai ir gaisrai dažniausiai turi grandininį poveikį ne vien tik nelaimę patyrusiam būstui, bet ir aplinkinių kaimynų turtui, bendrosios panaudos turtui. Gyventojų sąmoningumas turint tinkamą būsto draudimą kartu su civilinės atsakomybės draudimu automatiškai išsprendžia daug problemų reguliuojant žalą ir šalinant jos padarinius − taigi padeda išvengti potencialių konfliktų tarp kaimynų“, − sako A. Juodeikis.
Ekspertas pažymi, kad dažniausiai civilinės atsakomybės draudimo atvejai fiksuojami daugiabučiuose, o ginčai tarp kaimynų įprastai kyla ne tik dėl paties žalos atlyginimo fakto, bet ir dėl išmokų dydžio.
„Turimas civilinės atsakomybės draudimas tokiais atvejais tampa išeitimi. Patirti nuostoliai įvertinami objektyviai, o išmokas administruoja profesionalai, taip nepaliekant vietos asmeninėms interpretacijoms, galimiems daugiabučiuose esančių būstų savininkų konfliktams ar kitiems nesusipratimams“, − komentuoja A. Juodeikis.
Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, per praėjusius metus buvo patvirtinta daugiau nei 1400 civilinės atsakomybės žalų būsto draudimo srityje, o bendra išmokų suma jų kompensavimui perkopė 1,6 mln. eurų. Vidutinė žalos suma siekė 1150 eurus, o maksimali išmokėta suma – 21 tūkst. eurų.
„Matome, kad gyventojų požiūris į savo turto draudimą nuosekliai keičiasi. Gyventojai ne tik aktyviau draudžia valdomą nekilnojamąjį ir asmeninį turtą, bet ir pasirenka civilinės atsakomybės draudimą. Tai padeda apsisaugoti nuo galimų finansinių nuostolių, padarytų trečiosioms šalims ar jų turtui. Pavyzdžiui, kai dėl gaisro ar užliejimo nukenčia kaimynų būstai“, – sako A. Juodeikis.
Daugiausia civilinės atsakomybės draudimo žalų fiksuojama butuose − virš 90 proc. visų registruotų atvejų. Didžiausias nelaimių skaičius nutinka pagrindiniuose šalies miestuose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys.
