Geidžiamiausia vieta gyventi – atokesnis didmiesčio rajonas ar priemiestis

Turėdami neribotas finansines galimybes, daugiau nei pusė šalies gyventojų gyvenamąjį būstą rinktųsi didmiestyje – jaunimą labiausiai vilioja senamiesčio dvasia ir centro šurmulys, vyresnius gyventojus – atokesni didmiesčių rajonai bei priemiesčiai.

Kas šeštas šalies gyventojas apskritai pasirinktų gyvenimą atokesniame gamtos prieglobstyje šalia upės ar ežero. Kokiai vietovei teiktų pirmenybę gyventojai rinkdamiesi būstą, atskleidė „Citadele“ banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi apklausa.

„Tyrimo duomenys atskleidė, kad geidžiamiausia vieta gyventi – atokesnis didmiesčio rajonas ar priemiestis. Čia neribojamas finansinių galimybių norėtų gyventi kas penktas (22 proc.) šalies gyventojas. Galimybė suderinti gyvenimo didmiestyje teikiamus privalumus su asmenine erdve, palyginti didesne ramybe veikiausiai yra tai, kas labiausiai masina žmones svajoti apie gyvenamąjį būstą priemiestyje. Šį poreikį užčiuopia ir nekilnojamojo turto (NT) vystytojai, siūlantys infrastruktūriškai išbaigtus naujos statybos būsto sprendimus atokiau nuo miesto centro“, – pranešime spaudai sakė „Citadele“ banko Verslo plėtros tarnybos vadovas Darius Klimas.

Apklausos duomenimis, „miegamajame“ didmiesčio rajone norėtų įsikurti 15 proc. respondentų, dažniau – vyresnio amžiaus. Tokia pati dalis (15 proc.) apklaustųjų idealiu atveju rinktųsi gyvenimą didmiesčio centre arba senamiestyje. Dažniausiai tai – jaunesnio amžiaus respondentai.

16 proc. respondentų rinktųsi gyvenimą nuošalioje vietoje gamtos apsuptyje šalia miško, ežero arba upės. Gyvenimas kaime ar nuošalioje sodyboje labiau vilioja vidutinio ir vyresnio amžiaus gyventojus. 15 proc. geriausiai jaustųsi gyvendami mažesniuose Lietuvos miestuose, rajonų centruose.

„Registrų centro duomenimis, maždaug pusė visų gyvenamojo būsto sandorių pastaruoju metu yra sudaromi trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose. Sostinė pirmauja pagal naujos statybos butų pasiūlą, o Kaunas ir Kauno rajonas – išsiskiria gyvenamaisiais namais. Šiuos miestus vejasi Klaipėda, mažesnių miestų rinka taip pat nestovi vietoje. Pastarosiose vietovėse NT rinkos aktyvumą skatina paramos būstui regionuose programa, palankios kreditavimo sąlygos, galimybė susipažinti su bankų pasiūlymais neiškėlus kojos iš namų“, – pranešime vardijo D. Klimas.

Aktyviausiai būsto rinka regionuose pirmąjį šį metų pusmetį augo Neringos, Pasvalio r., Vilkaviškio r., Švenčionių r. ir Kretingos r. savivaldybėse. Čia per pirmąjį 2018 metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, būsto sandorių padaugėjo nuo 39 iki 23 procentų.

Pasak pranešimo, mažiausiai Lietuvos gyventojai gundosi kraustytis į kaimo vietoves, mažas gyvenvietes ar miestelius. Tyrimo duomenimis, kaimuose ir miesteliuose, kur gyventojų skaičius neviršija 5 tūkst., norėtų gyventi 12 proc. apklaustųjų.

Jums gali patikti

Komentavimas negalimas