Gera savijauta yra esminė sąlyga norint mėgautis pilnaverčiu ir džiaugsmingu gyvenimu. Kiekvieną dieną mūsų pasirinkimai lemia, kaip jaučiamės tiek fiziškai, tiek emociškai.
„Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė teigia, kad kartais paprasti įpročiai gali reikšmingai pagerinti mūsų bendrą sveikatą. Tad ji išskiria tris auksines geros savijautos taisykles, kurias vertėtų išbandyti kiekvienam.
Miegas – ypač svarbus, nors ir dažnai ignoruojamas
„Kokybiškas ir pakankamos trukmės miegas – vienas iš svarbiausių geros sveikatos elementų. Miegas padeda ne tik atsistatyti po dienos veiklų ar net užklupusių ligų, bet ir gali padėti išvengti tam tikrų susirgimų. Miegas skirstomas į kelias fazes – paradoksinį ir gilųjį, lėtąjį. Būtent pastarojo metu mūsų organizmas labiausiai pailsi, o smegenys apdoroja ir surūšiuoja per dieną gautą informaciją bei „išvalo” nereikalingą“, – pasakoja E. Ramaškienė.
Vaistininkė pataria suaugusiesiems miegoti nuo 7 iki 9 valandų per parą. Priešingu atveju miego trūkumas gali sukelti nuovargį, pabloginti koncentraciją, didinti streso lygį ir netgi skatinti lėtines ligas.
„Siekiant kokybiško miego patartina bent kelias valandas prieš miegą nevalgyti sunkaus ir riebaus maisto, taip pat per dieną užsiimti bent minimalia fizine veikla (pasivaikščiojimas, mankšta). Atsigulus į lovą ir ruošiantis miegoti geriau nežiūrėti televizoriaus, vengti planšetės ar telefono, nes jie skleidžia mėlyną šviesą, kuri išbalansuoja mūsų nervų sistemą“, – teigia E. Ramaškienė.
Jei nepavyksta užmigti, patariama išgerti mažą puodelį vaistažolių arbatos – pavyzdžiui, melisų, valerijonų, apynių ar ramunėlių. Taip pat galima 1 valandą iki miego suvartoti melatonino maisto papildą, kuris pagreitina užmigimą bei pagerina miego kokybę.
Reguliari fizinė veikla – raktas į energingumą
„Fizinis aktyvumas būtinas bet kokio amžiaus žmonėms. Judėjimas yra visų gyvybinių procesų variklis, kuris leidžia užtikrinti ne tik geresnę širdies, vidaus organų, sąnarių ir raumenų veiklą, bet ir palaiko geresnę emocinę būklę, energiją dienos metu ir kokybišką miegą. Mums sportuojant smegenys išskiria daugiau endorfinų, dar kitaip vadinamų laimės hormonais, kurie slopina stresą, sukelia palengvėjimo ar netgi palaimos būseną“, – pasakoja vaistininkė E. Ramaškienė.
Suaugusiesiems rekomenduojama bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinės veiklos per savaitę arba 75 minutes intensyvios treniruotės. Tai gali būti kasdienės 30 minučių trukmės treniruotės, pavyzdžiui, vaikščiojimas, bėgimas, plaukimas ar dviračio mynimas.
„Nepamirškite į judėjimo rutiną įtraukti jėgos treniruotes bent du kartus per savaitę, kad būtų palaikomas raumenų tonusas ir kaulų sveikata. Svarbiausia pasirinkti fizinę veiklą, kuri teiktų malonumą – nesvarbu, ar tai joga, šokiai, ar pasivaikščiojimas gamtoje. Tokiu būdu reguliari sporto praktika taps ne prievole, o malonumu“, – šypsosi vaistininkė.
Mityba, kurioje gausu vitaminų ir mineralų
Subalansuota mityba padeda ne tik išlaikyti gerą fizinę būklę, bet ir stiprina imuninę sistemą, gerina nuotaiką bei padeda kovoti su lėtinėmis ligomis. Viena iš tokių mitybų – Viduržemio jūros dieta.
„Pagrindinis dėmesys skiriamas šviežiems vaisiams ir daržovėms, pilno grūdo produktams, alyvuogių aliejui, žuviai ir jūros gėrybėms, kurie suteikia organizmui būtinas maistines medžiagas ir antioksidantus. Šioje dietoje taip pat rekomenduojama vartoti mažiau raudonos mėsos ir cukraus, o pieno produktai ir paukštiena vartojami saikingai. Viduržemio jūros dieta ne tik mažina širdies ligų, diabeto ir nutukimo riziką, bet ir gali pagerinti smegenų funkcijas bei ilgaamžiškumą“, – pasakoja „Eurovaistinės“ vaistininkė E. Ramaškienė.
Net ir besirenkantiems subalansuotą maistą vaistininkė pataria reguliariai pasidaryti kraujo tyrimą, kuris padės įsivertinti, kokių vitaminų ir mineralų jūsų organizme yra pakankamai, o kurių galbūt per mažai.
„Ypač šaltuoju sezonu mums gali trūkti vitamino D, kuris būtinas kaulų sveikatai ir imuninės sistemos stiprinimui. Taip pat patariama vartoti vitaminą C, nes jis yra antioksidantas, stiprinantis imunitetą. B grupės vitaminai, ypač B12 ir folio rūgštis, padeda palaikyti energijos lygį, gerina nervų sistemos veiklą ir kraujo gamybą. Tuo tarpu magnis yra svarbus raumenų ir nervų funkcijai, mažina nuovargį ir stresą“, – vardija vaistininkė.
Anot jos, kiekvienas iš šių vitaminų ir mineralų gali prisidėti prie geresnės fizinės ir psichinės savijautos, todėl svarbu užtikrinti pakankamą jų kiekį kasdienėje mityboje.
