Sparčiai augantis žmonių vartojimas yra pagrindinė mažėjančių žemės išteklių ir jos taršos priežastis, tačiau mūsų įpročiai nėra draugiški aplinkai. Dažnai nė nesusimąstome, jog rūšiavimas yra viena svarbiausių veiklų, kuria kiekvienas galime prisidėti prie aplinkos saugojimo ir taršos mažinimo.
Visiems puikiai žinomas šefas ir televizijos laidų vedėjas, italas GianLuca Demarco aplinką tausoja kasdien. Pats turi tris vaikus, todėl yra įsitikinęs, kad pasaulį reikia palikti geresnį ir gražesnį nei radome. „Ekologija – man labai svarbi. Tik gaila, kad ne visada galiu padaryti tiek, kiek noriu. Aš rūšiuoju ir namuose, ir darbe, bet tai nėra taip paprasta. Valstybė ne visiškai padeda rūšiuoti: perkami produktai dažniausiai supakuoti plastike”, – sako jis. Pasak Luco, būtų gerai, jei pirkėjai galėtų rinktis skirtingas pakuotes. Jei daugiau produktų būtų pakuojama ne plastike, o popieriuje, jas būtų galima utilizuoti. Norint ką nors pakeisti, pradėti reikia nuo savęs.
Prie tvarios aplinkos kūrimo prisideda ir moksleiviai
Asmeninę atsakomybę siekiant saugoti aplinką kurioje gyvename, itin noriai demonstruoja moksleiviai. Jaunoji karta puikiai supranta tai, ką dažnai pamiršta ne visada teisingą pavyzdį demonstruojantys suaugusieji. Aplinkosauginių klausimų svarbą jaunų žmonių tarpe atskleidžia ne pirmus metus organizuojamo ekologinio projekto skirto vyresnių klasių moksleiviams statistika.
Švietėjiškame konkurse, kuriuo siekiama netradiciškai ugdyti Lietuvos moksleivių ekologinį sąmoningumą, ypatingą reikšmę teikiant teisingam atliekų tvarkymui, racionaliam resursų naudojimui bei aplinkos kokybės gerinimui, jau dalyvavo per 60 tūkst. šalies moksleivių.
„Mokyklų susidomėjimas ir aktyvumas džiugina. Dalyvaudami „Nacionalinėje Žaliojoje olimpiadoje“ mokiniai formuoja įpročius, kurie tampa švaresnės gamtos priežastimi. Pavyzdžiui, vien pernai 250 šalies mokyklų moksleiviai vos per mėnesį surūšiavo 54 tūkst. kilogramų atliekų“,- sako aplinkosauginį švietimą populiarinančios iniciatyvos „Kita forma“ direktorė, ekologijos ekspertė, Vaida Griškevičienė.
Žinias ugdo netradiciškai
Aplinkosauginė iniciatyva „Kita forma“ ir didžiausia licencijuota pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“ mokinius vėl kviečia pasinerti į naują ekologijos iššūkį! Tradicija tampančio projekto dalyviai, ir naktį pažadinti papasakotų apie islandų studentą, sukūrusį biodegraduojantį valgomą vandens butelį, kuris pradeda irti vos jį ištuštinus, be vargo pasakytų kurioje šalyje sukurtas fermentas, naikinantis plastikines atliekas. Dalyvavę olimpiadoje moksleiviai supranta, kad neišjungta šviesa, ar papildomas popieriaus lapas pareikalaus gamtos išteklių, o kavą galima gerti ne tik iš vienkartinių puodelių.
Teorinių žinių ir praktinių patirčių nestokojanti „Žalioji olimpiada“ vyksta trimis etapais ir užtrunka kone visus mokslo metus įskaitant ir vasaros atostogas, kurių metu pateikiamos kūrybinės užduotys.
Užsiregistravusios mokyklos dalyvauja resursų taupyme. Pirmojo etapo metu, mokyklos bendruomenė, ne tik tausoja gamtos išteklius, bet ir aktyviai rūšiuoja ugdymo įstaigoje susidarančias atliekas. Aktyviausios komandos, sukauptų žinių patikrinimui įvairiuose šalies regionuose akis į akį susitinka organizuojamuose pusfinaliuose. Galiausiai iš kelių šimtų mokyklų finale rungiasi vos daugiau kaip 10 stipriausių visos Lietuvos komandų. Laimėtojai, tęsiant pažintį su aplinkosauga, apdovanojami turininga kelione į Europos šalį.
Dar turime, kur pasitempti
Virtuvės šefas, GianLuca Demarko teigiamai vertina tokias iniciatyvas ir sako, kad Lietuva dar turi kur pasitempti. Šiaurės Italijoje, kurioje jis užaugo, žmonės kruopščiai rūšiuoja. „Neapolis dėl rūšiavimo dažnai traukiamas per dantį, bet ten rūšiavimo situacija kur kas geresnė. Lietuva – maža šalis, dar ne visai supranta rūšiavimo svarbą. Žinote, kol kaimynas turi problemų, mes jų neturime”, – sako jis. Luca pasakoja, kad kiekvienuose namuose – atliekoms skirtos atskiros šiukšlinės ar dėžutės. Italai kaip ir lietuviai rūšiuoja stiklą, popierių, plastiką, metalą bei kombinuotas pakuotes. Visų tipų šiukšlės išvežamos kartą ar kelis kartus per savaitę.
Atliekų rūšiavimo sistema Lietuvoje, palyginti su Vakarų Europos šalimis, pradėta diegti pakankamai neseniai, todėl dar nėra susiformavusių ir iš kartos į kartą perduodamų gilių rūšiavimo tradicijų.
„Rūšiavimą dažnai laikome menkaverte smulkmena, neturinčia įtakos globalioms klimato kaitos problemoms. Tačiau visos pasaulinės bėdos prasideda nuo mažų dalykų mūsų pačių kiemuose, kuriuos lemia kasdienis kiekvieno mūsų elgesys.
Maži darbai – dideliems pokyčiams, toks moksleivių ekologinį sąmoningumą ugdančios olimpiados šūkis pasirinktas neatsitiktinai. Vienas žmogus, atsakingai rūšiuodamas atliekas, gali išsaugoti šimtą medžių, o jei tokio žmogaus pavyzdžiu paseks kiti namiškiai, draugai ir kaimynai – nenukirstas liks visas miškas“,- įsitikinusi jaunimui skirtos iniciatyvos organizatorė, „Žaliojo taško“ komunikacijos ir marketingo vadovė Simona Rasalė.
