Pastarosiomis savaitėmis daliai gyventojų atsiėmus lėšas iš antrosios pensijų pakopos, ryškėja tendencija – jos dažniausiai skiriamos investavimui, taupymui arba finansinių įsipareigojimų mažinimui. Finansų ekspertė pabrėžia, kad universalaus atsakymo nėra – sprendimas priklauso nuo individualios situacijos, tačiau skirtingi pasirinkimai turi aiškiai įvertinamus privalumus ir trūkumus.
„Citadele“ banko užsakymu kovo mėn. atlikta gyventojų apklausa rodo, kad beveik kas penktas (18 proc.) iš pensijų sistemos atsiimtas lėšas planuoja investuoti ar taupyti, o apie kas dešimtas (9,5 proc.) – skirti esamų finansinių įsipareigojimų mažinimui. Vis dėlto rinkoje jau matyti, kad dalis atsiimtų lėšų keliauja ir ne pirmo būtinumo vartojimui, nors išankstinėse apklausose tokius planus įvardijo tik nedidelė dalis respondentų (2 proc.).
Tuo pačiu metu bankas fiksuoja augantį gyventojų poreikį naujam finansavimui ir didesnį aktyvumą mažinant esamus įsipareigojimus. Dalis klientų atsiimtas lėšas nukreipia paskolų ir lizingo įsipareigojimų dengimui – išankstinių grąžinimų užklausų skaičius pastaruoju metu išaugo kelis kartus.
„Šiuo metu daugelis gyventojų svarsto, kaip geriausiai panaudoti atsiimtas lėšas: ar mažinti turimus finansinius įsipareigojimus, ar ieškoti galimybių jas įdarbinti ir uždirbti grąžą. Matome, kad pasirinkimai skiriasi – vieni renkasi anksčiau grąžinti paskolas, kiti kaupia rezervą, dar kiti investuoja. Kiekvienas sprendimas atspindi skirtingą požiūrį į riziką, finansinį saugumą ir ateities planus“, – sako „Citadele“ banko Baltijos šalių klientų patirties tobulinimo vadovė Rasa Narė.
Iš kaupimo pasitraukusiam gyventojui vidutinė išmokėta suma siekia apie 5,6 tūkst. eurų, todėl ekspertė palygina, kokią finansinę naudą tokia suma gali sukurti pasirinkus skirtingas alternatyvas – nuo paskolos grąžinimo iki investavimo ar taupymo.
Kiek pavyktų sutaupyti, grąžinus dalį paskolos?
Ekspertė pastebi, kad daliai gyventojų svarbiausias argumentas yra ne maksimalus finansinis rezultatas, o emocinis saugumas – mažesni įsipareigojimai suteikia daugiau ramybės ir kontrolės jausmą. Vis dėlto vertinant finansinį aspektą, sutaupymas šiuo atveju yra mažiausias, palyginti su kitomis alternatyvomis.
Ji pateikia paprastą pavyzdį: jei gyventojas papildomai grąžina 5 tūkst. eurų būsto paskolos (apie 100 tūkst. eurų, 25 metų laikotarpis, palūkanos – apie 3,8 proc.), per visą laikotarpį galima sutaupyti apie 2,7 tūkst. eurų palūkanų. Tai yra garantuota nauda, jei palūkanos nesikeistų.
Vis dėlto, pasak R. Narės, toks sprendimas turi ir trūkumų – sumažėja finansinis lankstumas.
„Grąžinus paskolos dalį, pinigai iš esmės „užšaldomi“ būste – jų nebegalima lengvai panaudoti kitoms reikmėms. Jei vėliau prireiktų šių lėšų, gali tekti skolintis iš naujo, dažnai jau gerokai brangiau. Būsto paskolos paprastai yra viena pigiausių skolinimosi formų rinkoje“, – atkreipia dėmesį R. Narė.
Investavimas – didesnis potencialas, bet su rizika
Investuojant tą pačią 5 tūkst. eurų sumą, esant, pavyzdžiui, apie 7 proc. vidutinei ilgalaikei grąžai, po 10 metų investicijos vertė galėtų siekti apie 9,8 tūkst. eurų, o po 25 metų – apie 27 tūkst. eurų. Tai reikštų daugiau nei 22 tūkst. eurų uždarbį, tačiau tokia grąža nėra garantuota ir priklauso nuo rinkų svyravimų.
„Didžiausias investavimo efektas pasireiškia ilguoju laikotarpiu, kai pradeda veikti sudėtinių palūkanų efektas. Vis dėlto svarbu suprasti, kad investicijų vertė gali svyruoti, todėl tai nėra sprendimas tiems, kuriems svarbus stabilumas ar greitas pinigų prieinamumas“, – sako finansų ekspertė.
Auga susidomėjimas indėliais
Bankas taip pat fiksuoja augantį susidomėjimą taupymu – pastaruoju metu naujų terminuotų indėlių apimtys, palyginti su balandžio pradžia, padidėjo apie 70 proc. Pasak R. Narės, indėliai yra dar viena pinigų įdarbinimo alternatyva, tačiau svarbu įvertinti jų realią grąžą – ji ne visada atsveria infliaciją, ypač spartesnio kainų augimo laikotarpiais.
Lietuvos banko duomenimis, naujų indėlių palūkanos vidutiniškai siekia apie 1,6 proc., tačiau rinkoje taikomos palūkanos, priklausomai nuo sąlygų, gali būti ir didesnės – kai kuriais atvejais siekti iki 5 proc.
Pasak ekspertės, nors indėlių grąža paprastai yra mažesnė nei investuojant, ji yra iš anksto žinoma ir nepriklauso nuo rinkų svyravimų.
„Indėliai išsiskiria tuo, kad suteikia didžiausią finansinį lankstumą – priklausomai nuo sąlygų, pinigus galima atsiimti anksčiau arba planuoti jų panaudojimą be didesnės rizikos. Tai ypač aktualu tiems, kurie nori turėti finansinę pagalvę nenumatytiems atvejams“, – pažymi R. Narė.
Sprendimą lemia ne tik skaičiai
Galutinis sprendimas, anot jos, turėtų būti priimamas įvertinus ne tik galimą grąžą, bet ir finansinį saugumą, riziką bei likvidumo poreikį.
„Daliai žmonių mažesni finansiniai įsipareigojimai suteikia didesnio saugumo ir kontrolės jausmą, net jei tai ne visada reiškia maksimalų finansinį rezultatą. Kiti, priešingai, yra pasirengę prisiimti daugiau rizikos siekdami didesnės grąžos. Todėl svarbiausia pasirinkti sprendimą, kuris atitinka asmeninę situaciją ir finansinius tikslus“, – sako R. Narė.
„Citadele“ banko užsakymu reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko tyrimų agentūra „Norstat“ 2026 metų kovo mėn. Internetinės apklausos būdu Lietuvoje apklausta 1000 gyventojų nuo 18 iki 74 metų.
