Šventės įspūdis dažnai išlieka vos kelias valandas, o jos metu sugeneruotos atliekos – gerokai ilgiau. Įvairūs šventės atributai iškart po renginių neretai tampa atliekų tvarkymo galvosūkiu, kai kuriais atvejais – ir aplinkoje pasklindančia tarša, galinčia kelti pavojų ir žmogaus bei gyvūnų sveikatai.
Aplinkotvarkos įmonės „Ecoservice“ aplinkos tvarkymo verslo vadovas Rokas Romanovas sako, kad tvarkant renginių ir švenčių vietas gana greitai išryškėja, kurie sprendimai buvo apgalvoti, o kurie naudoti siekiant tik kelių minučių efekto.
Pasak jo, daugiausia problemų kelia penkios iš pirmo žvilgsnio įprastos švenčių atributų grupės.
Kas sukelia daugiausia problemų?
Bene daugiausia rūpesčių kelia blizgučiai ir konfeti. Spalvotų plastikinių blizgučių pliūpsnis džiugina vos akimirką, tačiau, anot aplinkotvarkos ekspertų, jų beveik neįmanoma visiškai surinkti. Dalis smulkių plastiko dalelių gali būti nuplaunamos lietaus ir patekti į aplinką.
„Konfeti ir smulkūs blizgučiai dažnai atrodo kaip maža šventės detalė, bet atliekų tvarkymo požiūriu tai viena nepatogiausių atliekų. Jie pasklinda dideliame plote – jų ne tik neįmanoma perdirbti, bet ir apskritai sunku surinkti“, – sako R. Romanovas.
Tyrimai rodo, kad blizgučiai nuotekų valymo įrenginiuose gali sudaryti net iki 24 proc. visų aptinkamų mikroplastikų.
Didelį susirūpinimą kelia ir balionai, itin dažnai naudojami vaikų gimtadieniuose, vestuvėse, įmonių renginiuose ar kitose šventėse. Skaičiuojama, kad Baltijos jūros regione kasmet gali būti paleidžiama daugiau kaip 460 tūkst. balionų.
„Balionai ypač pavojingi gyvūnams – praryti jų fragmentai dažnai baigiasi mirtimi. Paleisti į orą balionai tampa nekontroliuojama atlieka – niekas nežino, kur ji nusileis. Balionai nėra perdirbami, tad, jei renginyje naudojami kaip dekoracija, vėliau iškart keliauja į mišrias atliekas“, – aiškina „Ecoservice“ atstovas.
Trečia didelė šventėse ar iškylose susidarančių atliekų grupė – vienkartiniai indai ir maisto pakuotės. Pasak ekspertų, juos rūšiuoti būtina, tačiau prieš tai svarbu kiek įmanoma labiau pašalinti maisto likučius. Vis dėlto praktikoje žmonės dažnai to nedaro, o tiesiog viską meta kartu, taip užteršia švarias pakuotes, dėl ko jos tampa neperdirbamos.
Problemiškos ir plastikinės dekoracijos, sintetiniai kilimai, dirbtinės gėlės, laminuoti užrašai ar vienam vakarui sukurtos fotosienelės. Renginio metu jos padeda sukurti atmosferą, bet po šventės dažnai atsiduria konteineryje.
„Žmonės dažnai mano, kad, jei daiktas plastikinis, jis turi keliauti į plastiko konteinerį, tačiau iš tiesų rūšiuojamos tik pakuotės. Tad didžioji dalis renginio dekoracijų nėra perdirbamos“, – patikslina R. Romanovas.
Galiausiai reikšmingą švenčių poveikio aplinkai dalį sudaro ir maistas. Aplinkotvarkos eksperto teigimu, maisto likučiai dažnai susimaišo su pakuotėmis, indais, servetėlėmis ar dekoracijomis. Tuomet atliekų išrūšiavimas tampa labai sudėtingas arba beveik neįmanomas.
Visada yra alternatyvų
Įvykių organizavimo įmonės „Agency UP“ vadovė Vilma Balčiūnienė sako, jei renginys planuojamas iš anksto, atliekų kiekį galima gerokai sumažinti.
„Jei sugalvosite, kuo renginyje pakeisti plastiką, arba atsisakysite perteklinių, prabangos įspūdį kuriančių detalių, kurios vėliau virsta atliekomis, ne tik sutaupysite, bet ir padarysite savo šventę kitokią“, – sako V. Balčiūnienė.
Vietoj plastikinių konfeti, anot jos, galima rinktis rinkoje jau egzistuojančius sprendimus – ekologiškus spalvingus fejerverkus iš ryžių miltų ar biologiškai skaidžius popieriaus konfeti. Vis dėlto ir juos verta naudoti saikingai, ypač jei šventė vyksta gamtoje ar viešoje erdvėje.
Balionų dekoracijas gali pakeisti šviesos, lazeriai, vazoniniai augalai, gėlės ar nuomojamos dekoracijos.
Pasak renginių organizatorės, vis daugiau įmonių atsisako vienkartinio dekoro ir renkasi tvarius, daugkartinio naudojimo sprendimus.
„Su klientais esame sutarę: jei reikia dekoro ar fotosienelės, gaminame juos iš brangesnių ir patvaresnių medžiagų, kad vėliau galėtume naudoti dar ilgai. Vienai bendrovei sukūrėme vėjo malūnėlius, kurie kaip dekoro elementai jau naudoti ir konferencijose, ir vaikų šventėse, ir dar bus naudojami bent kelerius metus“, – patirtimi dalijasi V. Balčiūnienė.
Jos teigimu, daugelį elementų – fotosieneles, augalus, konstrukcijas ar teminius atributus – galima ne pirkti, o išsinuomoti ir pritaikyti savo renginiui. Savo šventėms galima pasitelkti ir kūrybiškus sprendimus: svečių susodinimo planą paruošti TV ekranuose, šventės svečių vardus užrašyti ant akmenėlių, o dalį dekoro kurti iš natūralių medžiagų, pavyzdžiui, rastų miške.
Maisto atliekas mažina porcijavimas
Ekspertų teigimu, maisto atliekų kiekį taip pat galima sumažinti dar planuojant renginį. Išvažiuojamojo maitinimo įmonės „Skonio slėnis“ atstovė Jolanta Šlapelienė sako, kad siekiant to ypač padeda porcijų planavimas.
„Nemažai dirbome edukuodami savo klientus. Pirmiausia pakeisdami jų supratimą, kad renginiuose maistas turi būti patiekiamas jau suskirstytas porcijomis. Atsisakėme švediškų stalų – pastebėjome, kad žmonės dažnai kraunasi tiek, kol maistas pradeda kristi pro kraštus, bet visko neįveikia“, – pasakoja J. Šlapelienė.
Anot jos, vienas efektyviausių sprendimų – vietoje vienos didelės porcijos patiekti dvi mažesnes.
„Ne kiekvienas įveikia visą porciją, kitam užtenka pusės. Kam norisi daugiau – gauna tą pačią porciją, padalytą į dvi dalis. Išmokome taip tiksliai suskaičiuoti ir suplanuoti maistą, kad po renginio jo beveik nelieka“, – sako „Skonio slėnio“ atstovė.
Ekspertų teigimu, tvaresnė šventė nebūtinai prasideda nuo didelių kompromisų. Dažnai pakanka vieno klausimo: ar daiktas, kuris kuriamas kelių minučių efektui, po renginio netaps dar viena sunkiai sutvarkoma atlieka?
