Atėjus vėsiems orams ir prasidėjus šaltajam sezonui, vis daugiau žmonių pradeda domėtis grūdinimosi praktikomis – nuo pasivaikščiojimų žiemą iki maudynių eketėje. Moksliniai tyrimai rodo, kad tinkamai taikomas grūdinimasis padeda stiprinti imunitetą, gerina kraujotaką, nuotaiką ir bendrą organizmo atsparumą, tačiau svarbu žinoti, kad tai daryti reikia palaipsniui ir atsakingai.
„Grūdinimasis – tai sąmoningas organizmo pratinimas prie temperatūrų svyravimų ir kitų aplinkos veiksnių, siekiant sustiprinti jo atsparumą. Reguliariai taikomas, jis veikia kaip natūralus būdas „treniruoti“ imuninę sistemą, gerinti kraujotaką ir bendrai stiprinti organizmo pusiausvyrą. Net paprasti kasdieniai įpročiai, tokie kaip vėsesnis dušas, pasivaikščiojimas gryname ore ar miegas gerai atvėsintame kambaryje, jau laikomi grūdinimosi formomis ir ilgainiui stiprina organizmo gebėjimą prisitaikyti“, – sako „Eurovaistinės“ vaistininkas Gabrielius Leščinskas.
Stiprina ne tik kūną, bet ir gerina bendrą savijautą
Pasak vaistininko, tinkamas organizmo grūdinimas teigiamai veikia imuninę sistemą, padeda mažinti jautrumą peršalimui ir greičiau atsistatyti po virusinių ligų.
„Šaltis suaktyvina kraujotaką ir limfos tekėjimą, todėl imuninės ląstelės greičiau pasiekia infekcijos vietas. Be to, dėl temperatūrų kaitos gerėja kraujagyslių tonusas, stiprėja širdies veikla, o pats žmogus tampa atsparesnis nuovargiui bei temperatūros pokyčiams“, – tvirtina G. Leščinskas.
Jis pabrėžia, kad grūdinimasis nėra trumpalaikė priemonė, o gyvenimo būdo dalis. Norint pastebėti naudą, svarbiausia – reguliarumas ir nuoseklumas: „Dažniausiai naudą pajuntame po kelių savaičių – mažėja slogos ar gerklės perštėjimo epizodų, didėja energijos lygis bei gerėja miegas.“
Svarbiausia pradėti palaipsniui
G. Leščinskas atkreipia dėmesį, kad pradėti grūdintis galima itin paprastai – nebūtina ir nepatartina iškart nerti į ledinį ežerą.
„Pirmas žingsnis gali būti kontrastinis dušas – kaitaliojamas šiltas ir vėsesnis vanduo padeda kūnui pamažu priprasti prie temperatūrų svyravimų. Svarbu stebėti savo pojūčius – po procedūros turite jaustis žvaliai, o ne peršalę ar suprakaitavę“, – teigia „Eurovaistinės“ vaistininkas.
Jis taip pat rekomenduoja daugiau laiko praleisti gryname ore: „Kasdieniai pasivaikščiojimai ar lengvas bėgimas gryname ore stiprina kvėpavimo sistemą, grūdina organizmą ir gerina nuotaiką. Judėjimas svarbus ir todėl, kad šaltis skatina organizmą deginti daugiau energijos – tai padeda palaikyti normalų kūno svorį.“
Ledinis vanduo ir pirtis – tik su pasiruošimu
Lietuvių mėgstama pirtis, pasak vaistininko, taip pat yra grūdinimosi forma, kuri padeda stiprinti imunitetą.
„Pirtis yra pagrįsta šilumos ir šalčio kontrastu. Kaitinimasis suaktyvina kraujotaką, plečia kraujagysles, skatina prakaitavimą ir toksinų pasišalinimą, o po to einantis atvėsimas, pavyzdžiui, trumpas apsipylimas vėsiu vandeniu ar išėjimas į lauką, gerina organizmo termoreguliaciją. Toks šilumos ir šalčio derinys stiprina imuninę sistemą, gerina širdies bei kraujagyslių veiklą ir padeda kūnui tapti atsparesniam staigiems temperatūrų pokyčiams“, – teigia G. Leščinskas.
Jis priduria, kad maudynės lediniame vandenyje iškart po pirties iš tiesų yra naudingos, tačiau jas derinti reikėtų atsakingai.
„Po pirties nereikėtų iškart šokti į ledinį vandenį, ypač jei organizmas nėra prie to įpratęs. Staigūs temperatūros pokyčiai gali sukelti kraujospūdžio svyravimus ar net silpnumą. Pirmus kartus užtenka tiesiog išeiti į vėsų orą ar trumpai apsipilti vėsiu vandeniu“, – pataria vaistininkas.
