Menopauzė – natūralus moters gyvenimo etapas, į kurį dažnai žvelgiama su nežinomybe, nerimu ar baime.
Tačiau šeimos gydytoja, endobiogenikos specialistė, Evelina Nevardauskaite-Rudzikienė pabrėžia, kad menopauzė kiekvienai moteriai turi tiek savų užduočių, tiek dovanų. „Svarbu atskirti, ko negalime pakeisti ir ką galime kontroliuoti – o būdų, kaip sau padėti, yra daug, ir tik nuo mūsų pačių priklauso, kaip šį gyvenimo etapą pasitiksime ir praeisime“, – sako ji.
Pokyčiai perimenopauzės ir menopauzės metu
Pasak gydytojos E. Nevardauskaitės-Rudzikienės, menopauzė prasideda, kai moteriai jau metus nebėra mėnesinių. Tačiau dar iki menopauzės moters organizme palaipsniui vyksta procesai, ją artinantys prie šio etapo.
Laikotarpis iki menopauzės yra vadinamas perimenopauze. „Maždaug nuo 38-43 metų amžiaus pradeda išsibalansuoti hormonai, tokie kaip estrogenai, progesteronas, androgenai ir juos reguliuojantys hormonai. Šiuo laikotarpiu dažnai pasireiškia hormonų kiekio sumažėjimas arba net padidėjimas, priklausomai nuo individualios moters. Maždaug nuo 43 metų moteris pereina į tam tikrą vaisingumo taupymo režimą – nors ovuliacija vis dar vyksta, moters vaisingumas pradeda mažėti. Apie 48-52 metus vyksta daugumos lytinių hormonų gamybos mažėjimas, kol galiausiai mėnesinių ciklas nutrūksta“, – apibendrintai apžvelgia gydytoja.
„Menopauzė yra laikas, kada labiausiai keičiasi moters hormonų profilis. Šiuo metu pasireiškia drastiškas hormonų kritimas, o vieną didžiausių šuolių padaro estrogenai. Nuo aukščiausio vaisingumo piko, menopauzės metu estrogenų lygis gali kristi iki 80 proc.“, – pastebi medikė.
Gydytoja Evelina priduria, kad menopauzės metu išsibalansuoja ne tik estrogenai, o ir progesteronas, dažnai siejamas su vaisingumu, taip pat androgenai, folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH), liuteinizuojantis hormonas (LH) ir kiti.
Pagalba sau mažėjant estrogenų kiekiui
„Hormonų svyravimai artėjant menopauzei ir menopauzės metu yra būdingi visoms moterims. Tačiau kaip tai atsiliepia kūne, emocijose ir prote – gana individualu. Vienoms moterims šis etapas gali būti lengvas, kitoms – sudėtingas arba su savais iššūkiais“, – sako gydytoja.
Pavyzdžiui, sumažėja estrogenų gamyba, didėja tikimybė, kad moteriai gali pakilti cholesterolis. Dėl to naudinga rūpintis sveika mityba ir aktyviu gyvenimo būdu, siekiant palaikyti sveiką cholesterolio lygį ir sumažinti širdies bei kraujagyslių ligų riziką.
„Kita vertus, moters (ir žmogaus apskritai) organizmas taip sutvertas, kad jis gali gaminti vienus hormonus iš kitų. Tad kai baigiasi estrogeno gamyba menopauzės metu, organizmas pradeda gaminti įvairius pakaitinius estrogenus, kurie neturi vaisingumo funkcijos, tačiau padeda palaikyti bendrą moters sveikatą“, – pastebi gydytoja.
Taip pat estrogenai palaiko kaulo gamybą ir skatina kalcio įsisavinimą žarnyne ir patekimą į kaulus.
„Kai estrogeno kiekis organizme mažėja, kauluose pradeda trūkti kalcio. Dėl to menopauzės metu naudinga mitybą papildyti vitaminais D3 ir K2, kurie turi sinerginį poveikį – vit.D3 paskatina kalcio įsiurbimą iš maisto į kraują, o vit.K2 paskatina kalcio nukeliavimą į kaulus“, – paaiškina gydytoja.
Be to, estrogenai turi įtakos plaukų, odos, sąnarių, kremzlių, raumenų ir kitų audinių būklei, nes juose yra estrogenų receptorių. Sumažėjus estrogenų gamybai, gali atsirasti įvairių uždegiminių procesų, įskaitant sąnarių dilimą.
„Šiuo atveju ypač naudingos omega-3 riebalų rūgštys, kurios pasižymi priešuždegiminiu poveikiu. Tačiau omega-3 poveikis nėra greitas – jo nauda atsiskleidžia per kelis mėnesius“, – sako gydytoja.
Dėmesys smegenims ir miego kokybei
Estrogenai yra svarbūs lytinei funkcijai, tačiau jų veikimas yra ženkliai platesnis. Estrogenų receptorių yra ir smegenyse. Estrogenų kiekio sumažėjimas organizme atsiliepia net smegenų veiklai.
„Del šios priežastis moterys gali patirti įvairius su smegenų funkcionavimu susijusius simptomus – prastėja atmintis, sunkiau įsiminti, lyg rūkas smegenyse, padažnėja depresijos ar nerimo simptomai. Tokiu atveju gali padėti Ežinio Trapiadyglio arba Lion‘s Mane valgomasis grybas, kuris skatina smegenų neuroplastiškumą“, – pastebi gydytoja.
Kita dažna problema, su kuria susiduria moterys menopauzės metu, yra sunkumai užmiegant arba išmiegant visą naktį.
„Miego kokybei gali padėti magnio bisglicinato papildai, kurie veikia per GABA receptorius, turinčius raminamąjį poveikį. Taip pat moterims menopauzės metu gali būti naudinga ašvaganda. Tai – klasikinis adaptogenas, kuris gali tiek aktyvinti, tiek slopinti, priklausomai nuo organizmo poreikių. Būtent ašvaganda yra vienas iš tų fitopreparatų, kuris gali padėti lengviau užmigti ir išsimiegoti. Tačiau svarbu pasirinkti kokybišką ir standartizuotą ašvagandą“, – teigia medikė.
Kepenys yra mūsų organizmo laboratorija, ten gaminama daug hormonų ar jų pirmtakų, kurių svarba didėja menopauzės metu. Dėl to šiuo laikotarpiu svarbu padėti savo kepenims.
„Nekankinkite jų sunkiai virškinamu maistu, alkoholiu ar kitomis kepenims toksiškomis medžiagomis. Įtraukite į dienos racioną fitomedžiagų, kurios padeda palaikyti gerą kepenų veiklą. Pavyzdžiui, tam puikiai tinka margainis, N-acetil-L-cisteinas (NAC), cholinas, glutationas“, – pataria E. Nevardauskaitė-Rudzikienė.
„ECOSH“ įmonės vadovė Aistė Pranukevičienė papildo gydytoją Eveliną, teigdama:
„Lietuvoje yra beveik 300.000 moterų, patenkančių į 40–55 metų amžiaus grupę, o pasaulyje – daugiau nei 1 milijardas. Perimenopauzės ir menopauzės laikotarpį išgyvenančių moterų skaičius yra itin didelis, bet deja, šiam moters gyvenimo tarpsniui vis dar trūksta dėmesio, mokslinių tyrimų ir palaikymo. Daugelis moterų lieka vienos, nes neturi galimybės gauti išsamios ir aiškios informacijos bei tinkamos pagalbos. Džiugu, kad apie tai edukuojame ir kalbame vis daugiau.“
