Kai kalbama apie priklausomybę nuo alkoholio, dažnam kyla klausimas, kodėl panašius alkoholio kiekius vartojantys vieni žmonės jaučiasi kaip niekur nieko, o kiti pradeda be jo nebeįsivaizduoti gyvenimo ir galiausiai suserga priklausomybe. Pasak specialistų, dažnai vartojant alkoholį visų žmonių smegenys pradeda prie jo prisitaikyti, tačiau tai, ar išsivystys priklausomybė, lemia keletas faktorių, tarp kurių – genetinis polinkis, aplinka ir individualios organizmo savybės.
„Į žmogaus organizmą patekęs alkoholis veikia smegenis, pavyzdžiui, ima keisti neuromediatorių – cheminių medžiagų, perduodančių signalus tarp nervinių ląstelių – veiklą. Taip palaipsniui gali vystytis tolerancija alkoholiui, o vėliau ir priklausomybė, kuomet alkoholis tampa ne pasirinkimu, o būtinu reguliatoriumi, malšinančiu stresą, slopinančiu nerimą ar apsaugančiu nuo abstinencijos simptomų. Priklausomybės išsivystymą nemaža dalimi lemia genetiniai veiksniai – jų įtaka siekia iki 60 proc., tačiau net ir tai nereiškia, jog šiuos veiksnius turintys žmonės būtinai taps priklausomi“, – sako Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Abstinencijos gydymo skyriaus vedėja, gydytoja psichiatrė Milda Sakalauskienė.
Kitas svarbus faktorius yra aplinka: stresas, kultūriniai ypatumai, vaikystėje patirtos traumos, tokios kaip smurtas, emocinis apleistumas. Alkoholio vartojimas gali ,,tarnauti“ kaip psichikos gynybos mechanizmas, padedantis ištverti žalojančių patirčių sukeltą skausmą, tačiau tai galiausiai nuveda prie dar žalingesnių pasekmių tiek psichinei, tiek fizinei sveikatai.
Polinkis į priklausomybę susijęs ir su individualiu biologiniu jautrumu. Kai kurių žmonių smegenys į alkoholį reaguoja itin stipriai – jie patiria intensyvesnį malonumo pojūtį, greitesnį prisirišimą. Prie šių ypatybių prisidėjus dideliems gyvenimo išbandymams bei patiriant psichologinius sunkumus kelias į priklausomybę tampa gerokai trumpesnis.
Pasak gydytojos psichiatrės, alkoholio vartojimo kontrolės sutrikimo rizika yra didesnė žmonėms, sergantiems kitomis psichikos ligomis, tokiomis kaip depresija, nerimas, potrauminio streso sutrikimas. Savo ruožtu alkoholio vartojimas daro reikšmingą įtaką šių ligų gydymo eigai ir klinikiniam atsakui, pavyzdžiui, sumažėjęs alkoholio vartojimas susijęs su žymiai greitesniu depresijos ir nerimo simptomų atoslūgiu gydymo metu.
Kada kreiptis į specialistus?
Priklausomybė nuo alkoholio įprastai atsiranda palaipsniui, dėl kartotinio medžiagos vartojimo, ir pasižymi stipriu troškimu vartoti alkoholį, sunkumais kontroliuoti vartojimą, jo pradžią, trukmę, padidėjusia tolerancija alkoholiui.
Pasak M. Sakalauskienės, priklausomybę turintis žmogus vartoja nepaisydamas žalingų pasekmių, pavyzdžiui, intoksikacijos fone įvykusių traumų, kepenų funkcijos pablogėjimo, taip pat gali patirti fizinės abstinencijos būklę ir, pagirioms palengvinti, ryte vartoti alkoholio. Be to, alkoholio vartojimo svarba gali nustelbti kitus turimus įsipareigojimus šeimai, draugams, darbinei veiklai, dėl to žmogus neįgyvendina savo paties ar kitų jam iškeltų planų bei lūkesčių.
„Prasminga susirūpinti, jei pokyčių stebima bent vienoje iš išvardintų sričių. Riziką taip pat galima įvertinti specializuotais klausimynais – pavyzdžiui, AUDIT testu. Yra speciali šio testo versija, kurią pildyti galima savarankiškai. Taip pat šį klausimyną gali pildyti gydytojas psichiatras, šeimos gydytojas, slaugytojas ar medicinos psichologas pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose gydymo įstaigose“, – teigia gydytoja psichiatrė.
Pirmu žingsniu į priklausomybės atsikratymą ji vadina problemos pripažinimą ir paties žmogaus apsisprendimą keistis, susidarant planą. Šis apsisprendimas gali įvykti bet kuriame ligos ar gyvenimo etape.
„Siekiant blaivybės, reikšmingas ne tik susilaikymas nuo alkoholio, tačiau ir pasiryžimas kardinaliai keisti gyvenimo būdą: laikytis dienotvarkės ir adekvataus darbo bei poilsio režimo, reguliariai maitintis, palaikyti fizinį aktyvumą, sąmoningai rūpintis savimi, įsisąmoninti emocijas, mokytis naujų streso įveikos technikų. Deja, neretai paaiškėja, kad šiuos pokyčius įgyvendinti nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Tokiais atvejais atrama ir pagalba gali būti psichikos sveikatos specialistai: gydytojai psichiatrai, psichologai, psichoterapeutai“, – vardija RPLC specialistė.
Kiekvienu atveju gydymas turi būti parenkamas individualiai, kartu su pacientu sudarius gydymo planą bei siekiant visapusiškai atliepti paciento poreikius. Pats efektyviausias gydymas yra kompleksinis, susidedantis iš keleto skirtingų, tačiau tuo pačiu metu taikomų gydymo metodų. Moksliškai įrodyta psichoterapijos, psichologinio konsultavimo, socialinių problemų sprendimo, savitarpio pagalbos grupių nauda. Be to, gydytojai psichiatrai gali skirti medikamentus, kurių veiksmingumas mažinant potraukį vartoti yra įrodytas klinikiniais tyrimais.
Artimųjų indėlis – labai svarbus
Priklausomybė veikia ne tik šia liga sergantį žmogų, bet ir jo artimuosius. M. Sakalauskienė pastebi, kad artimieji įvairiais būdais bando padėti, tačiau natūralu, kad ne visuomet turi žinių, kaip tai padaryti. Jie dažnai išsako beviltiškumo jausmą bei nurodo besijaučiantys stebėtojais, negalinčiais padaryti realios įtakos. Tačiau iš tiesų artimųjų indėlis palaikant asmenį sveikimo procese yra be galo didelis.
„Norėdamas suprasti ar valdyti savo paties emocijas, įgauti daugiau žinių apie priklausomybę ir galimus pagalbos būdus, priklausomo asmens artimasis gali kreiptis į socialinį darbuotoją, psichologą, CRAFT specialistą. CRAFT yra terapinė gydymo metodika, paremta kognityvinės elgesio terapijos principu ir patvirtinta moksliniais įrodymais. Ją naudodami specialistai siekia pagerinti artimųjų gyvenimo kokybę, lavinti jų elgesio ir bendravimo su žalingai vartojančiu asmeniu įgūdžius bei motyvuoti asmenį kreiptis kvalifikuotos pagalbos. Visų šių specialistų konsultacijos teikiamos Respublikiniame priklausomybės ligų centre“, – sako pašnekovė.
Ji atkreipia dėmesį, kad svarbiausia tiek pačiam asmeniui, tiek jo artimiesiems priimti tai, jog priklausomybė yra liga, kurią sukelia sudėtingas biologinių, psichologinių ir socialinių veiksnių derinys, o ne valios trūkumas ar sąmoningas pasirinkimas.
„Priklausomybę dažnai gaubia gėda bei stigma, tad sergantieji ar jų artimieji ne visuomet ryžtasi ieškoti pagalbos. Reikėtų bandyti peržengti stigmą ar kitus barjerus ir ieškoti pagalbos, nes priklausomybės ligas galima ir reikia gydyti, o kuo daugiau supratimo, palaikymo ir žinių gauna sergantis žmogus, tuo didesnė tikimybė, kad jis išdrįs žengti sveikimo keliu“, – ragina gydytoja psichiatrė.
