Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodo, kad 2019 m. viena iš dešimties didžiausių grėsmių sveikatai yra mėginimai išvengti skiepų. Gyvename laikais, kada visi turi teisę dėl savo ar savo vaikų sveikatos nuspręsti patys, todėl neretai netgi nesivarginame paklausyti gydytojų rekomendacijų. Dėl gausybės prieštaringai pateiktos ar netgi klaidingos informacijos, sklandančios internete, daugybė žmonių atsisako skiepų. Skiepų vengimas – vienas, tačiau ne vienintelis pavyzdys, kaip visuomenė savo noru rizikuoja sveikata.
Vakcinacija užkerta kelią susirgti kai kuriomis užkrečiamomis (virusinėmis ar bakterinėmis) ligomis, bet taip pat egzistuoja vaistai, skirti sunkioms neinfekcinėms ligoms gydyti ar jų profilaktikai. Pavyzdžiui, tokia grupė vaistų kaip statinai daugiau negu 50 proc. gali sumažinti insulto ar infarkto riziką, užkirsti kelią kai kurioms kitoms kardiovaskulinėms ligoms ar jų komplikacijoms atsirasti, o jau susirgus – sumažina šių ligų pasikartojimo tikimybę. Gyventojų mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje, siekia 56 proc. visų mirčių, tačiau vaistų, galinčių šią niūrią statistiką pagerinti, tai yra statinų, vartojimas mūsų šalyje net 4 kartus mažesnis už ES vidurkį. Kas lėmė tokią paradoksalią ir visuomenės sveikatai labai nepalankią situaciją, kodėl statinų taip vengiama Lietuvoje, kodėl pas mus šie vaistai yra vieni labiausiai demonizuojamų?
„Lietuvoje gydytojai statinus ir jų naudą ŠKL kontrolei vertina palankiai, tačiau skiria juos ganėtinai atsargiai. Priežasčių yra ne viena. Statinų eros pradžioje buvo pastebėta ne tik labai naudingų, bet ir tam tikrų nepageidaujamų šalutinių šių vaistų poveikių, ir tai natūralu: praktiškai nerasite vaisto, kuris neturėtų nepageidaujamų efektų. Statinų šalutiniai poveikiai hiperbolizuotai išviešinti, tos žinos žmones gana išgąsdino. Galiausiai buvo nustatyta, kad tariamai su statinų vartojimu susijusius nepageidaujamus poveikius sukėlė visai ne statinai, taigi, statinai buvo reabilituoti, todėl išsivysčiusiose Europos valstybėse ir JAV statinai yra vieni plačiausiai vartojamų vaistų.
Kita priežastis, lėmusi nepagrįstai menką statinų terapijos populiarumą Lietuvoje – statinus reikia vartoti visą likusį gyvenimą. Žmogus, kurio cholesterolio kiekis per didelis, ilgą laiką nejaučia jokių nemalonių simptomų, tiesiog jaučiasi (kol kas) esąs sveikas, todėl natūralu, kad nelabai nori gydytis, tuo labiau kai gydytojas pasako, kad vaistus reikės vartoti metų metus, greičiausiai visą likusį gyvenimą. Be to, „suveikia“ ir informacija apie pasitaikančius nepageidaujamus statinų poveikius. Mąstoma maždaug taip: „Jaučiuosi gerai, kam turėčiau rizikuoti vartodamas visą gyvenimą kažkokius cheminius vaistus?“. Įdomu tai, kad dėl kitų vaistų, pavyzdžiui, hipertenzijai ar diabetui gydyti, nekyla abejonių, kad reikės vartoti visą likusį gyvenimą.
Trečioji priežastis: Lietuvoje ilgą metą statinų prieinamumas buvo ekonomiškai ribojamas, jų kompensavimo tvarka pagerėjo tik prieš keletą metų. Tai taip pat lėmė atskirtį nuo ES vidurkio“, – teigia vidaus ligų gydytojas Jonas Kastys.
Prieš skiepus ar vaistus kartais pasisako ir patys gydytojai, tuo keldami abejones ir sumaištį visuomenėje. Geras to pavyzdys – Uffe Ravnskovas, garbaus amžiaus profesorius, anksčiau dirbęs keliose Švedijos ir Danijos ligoninėse. Pirmą cholesterolio kontrolės nauda abejojantį straipsnį jis išspausdino 1991 m. leidinyje „Medical hypotheses“. Šio mokslininko „atradimas“ – hipercholesterolemija nėra išeminės širdies ligos priežastis, kaip tvirtina mokslininkai, remdamiesi tyrimais, o pasekmė. Savo nuomonei pagrįsti U. Ravnskovas naudoja kai kurias iš bendro konteksto ištrauktas 1987 m. paskelbto Framinghamo tyrimo citatas. Pateikia jas izoliuotai, ignoruodamas bendrą idėją, todėl visiškai iškreipia šio tyrimo mintis ir išvadas (pagrindinė Framinghamo tyrimo išvada – kuo didesnis cholesterolis, tuo didesnė miokardo infarkto tikimybė). Savaip, tendencingai interpretuodami ir pateikdami faktus U. Ravnskovas ir kiti medicinos skeptikai tvirtina sukūrę naują požiūrį į cholesterolį, kuris neigia beveik viską, kas jau yra žinoma apie kraujo cholesterolį ir jo reikšmę kardiovaskulinių ligų atsiradimui. Nepanašu, kad U. Ravnskovo teorijos būtų padariusios kokią nors įtaką medikų požiūriui į ŠKL atsiradimą, tačiau tam tikros sumaišties ir abejonių visuomenėje neabejotinai sukėlė, nes autorius savų publikacijų yra nemažai paskelbęs populiariojoje žiniasklaidoje. Profesionalūs gydytojai tiesiog nekreipia dėmesio į mokslų nepagrįstus U. Ravnskovo ir jo rėmėjų išvedžiojimus.
Mokslininkų nuomonė apie cholesterolio įtaką ŠKL atsiradimui ir statinų naudą šių ligų prevencijai paremta išsamiais klinikiniais tyrimais. Tuo galima įsitikinti panagrinėjus statinų vartojimo ir mirtingumo nuo ŠKL statistiką. Pateiksime pavyzdį. Lietuvos higienos instituto duomenimis, 2018 metais Lietuvoje nuo miokardo infarktų ir insultų mirė 1759 darbingo amžiaus (16–64 metų) žmonės, kai tuo tarpu 2012 metais tokių mirčių buvo net 2462. Todėl palyginus su 2012 m. stebimas kardiovaskulinio mirtingumo mažėjimas, ir tai neabejotai galima sieti su gerėjančių statinų prieinamumu, augančiu statinų vartojimu: 2012 metais 1000 gyventojų per parą teko vos 13 dozių statinų, o 2018 – jau 46 dozės/1000 žmonių per parą. Nors, gydytojo J. Kasčio teigimu, daryti griežtas išvadas apie tikrąją vaistų įtaką mirtingumo sumažėjimui Lietuvoje dar anksti, situacijos gerėjimo tendencijos išsivysčiusiose Europos šalyse ir JAV stebimos jau seniai.
Daugeliui žmonių gali pagrįstai kilti klausimų: kodėl kažkam labai knieti demonizuoti statinus, klaidinti visuomenę, iškraipyti faktus? Gydytojas J. Kastys vienareikšmiško atsakymo į šį klausimą neturi, tačiau mano, kad skeptikų veikla gali būti naudinga įvairioms interesų grupėms, kurios nesuinteresuotos širdies ir kraujagyslių ligų prevencija arba atvirkščiai – siekia pasiūlyti alternatyvias priemones – maisto papildus. Gydytojas neatmeta galimybės, kad šiais laikais informacijos perteklius gali ir netyčia suklaidinti žmones. Nors internete apstu tokio pobūdžio informacijos, J. Kastys ragina ją vertinti kritiškai, jei kas neaišku, klausti savo šeimos gydytojo patarimo.
