Gegužės viduryje į gyvenimo ciklo fondus (GCF) iš anksčiau veikusių antros pakopos pensijų fondų buvo perkelti paskutinieji dalyviai ir jų sukauptos lėšos. GCF fondai pakeitė apie 600 tūkst. kaupiančiųjų individualiai pasirinktą rizikos laipsnį ir subalansavo ją pagal realų žmogaus amžių.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys sako, kad šiuo metu veikia 40 II pakopos pensijų kaupimo fondų, kuriuose pensijai kaupia žmonės, gimę septynerių metų intervalais.
„Mūsų vertinimu, anksčiau maždaug pusė II pakopos dalyvių lėšas kaupė pernelyg konservatyviai. Paprastai konservatyviai reikėtų kaupti jau artėjant pensiniam amžiui, siekiant išvengti didesnių sukauptų lėšų svyravimų. Per pastaruosius dešimt metų net pačių konservatyviausių pensijų fondų, kurių turtą sudarė obligacijos, grąžos svertinis vidurkis buvo apie 2,5 proc., tuo tarpu akcijinių pensijų fondų grąžos siekė 9,7 proc. Sėkmingai dirbę senieji fondai užbaigė savo veiklą, o GCF dar didesnei daliai kaupiančiųjų leis paspartinti asmeninių santaupų augimo greitį ir geriau išnaudoti sistemos teikiamas galimybes“, – teigia jis.
Pasak Š. Ruzgio, žvelgiant iš kaupiančiojo perspektyvos, patogu tai, kad dabar dalyviui pačiam nebereikia rūpintis ir sekti, kada keisti fondą į konservatyvesnį artėjant pensiniam amžiui.
Skatina būti drąsesniais
Kaip pastebi LIPFA valdybos narys Tadas Gudaitis, po fondų dalyvių perkėlimo į GCF, pusė Lietuvos dirbančiųjų kaups pensijai santykinai rizikingesniame fonde ir ilguoju laikotarpiu pensijai galės sukaupti solidesnę sumą, nes drąsesnės investicijos ilgalaikėje perspektyvoje fondų dalyviams atneša didesnę finansinę naudą.
„Fondų dalyvių lėšas į skirtingas finansinio turto klases pensijų kaupimo bendrovės investuoja disciplinuotai, todėl, tikėtina, tai užtikrins didesnę ilgalaikę investicinę grąžą. Tiesa, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nors GCF pagal kaupiančių dalyvių gimimo datas suskirstyti vienodai, kiekviena pensijų kaupimo bendrovė turi savo investavimo strategiją. Todėl net ir tų pačių GCF rezultatai skirtingose bendrovėse gali būti nevienodi“, – pastebi T. Gudaitis.
LIPFA valdybos narys taip pat primena, kad įsigaliojus naujajai tvarkai, galimybė kaupiančiajam spręsti, kurį fondą rinktis ar savo amžiaus grupės, ar ne, išlieka. Tiesa, tokiu būdu asmuo privalo prisiimti visą su tuo susijusią riziką.
„Vis dėlto žengiančių šį žingsnį yra nedaug, o ir prieš priimant tokį sprendimą būtina labai gerai pagalvoti ir pasverti savo rizikos tolerancijos lygį“, – sako T. Gudaitis.
Pirmasis ketvirtis – pelningas
Visos pensijų kaupimo bendrovės nuo šių metų įkūrė ir po vadinamą turto išsaugojimo pensijų fondą. Į jį perkeltos pensinio amžiaus sulaukusių ir periodines išmokas gaunančių kaupiančiųjų lėšos. Šis fondas laikomas pačiu konservatyviausiu, jame investicijos į akcijas neviršija 20 proc. To priežastis – siekis apsaugoti fonde esantį kaupiančiųjų turtą nuo pernelyg didelių grąžos svyravimų, taip pat perkamosios galios mažėjimo.
„Į turto išsaugojimo fondą automatiškai pervedamos visų pensinio amžiaus sulaukusių asmenų lėšos. Tačiau teoriškai bet kuris pensijų kaupimo sistemos dalyvis gali, pareiškęs norą, kaupti minėtame fonde net ir nesulaukęs pensinio amžiaus. Kitaip tariant, migruoti tarp fondų galima“, – teigia Š. Ruzgys.
LIPFA duomenimis, 2019 m. gegužės pabaigoje iš viso II pakopos pensijų fonduose lėšas kaupė kiek daugiau nei 1,3 mln. asmenų. Lietuvos bankas skelbia, kad šįmet veiklą pradėję gyvenimo ciklo fondai pirmąjį 2019 m. ketvirtį vidutiniškai jau uždirbo 9,37 proc. grąžą.
