Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, pernai pasaulyje įsigyta daugiau nei 10 mln. naujų elektromobilių ir jau šiemet šis rekordas turėtų būti pagerintas, mat 2023 m. planuojama parduoti net 14 mln. tokių transporto priemonių. Nors šį pokytį labiausiai lemia būtinybė atsisakyti iškastinio kuro, gyventojai – tiek Lietuvoje, tiek kitose valstybėse – elektromobilius visų pirma renkasi dėl ekonominių sumetimų.
Apklaususi 26 tūkst. automobilių naudotojų visame pasaulyje, „Deloitte” šių metų pradžioje paskelbė duomenis, rodančius, kad vairuotojai Vokietijoje, JAV, Indijoje, Japonijoje bei Pietų Korėjoje kuro kainas minėjo kaip pagrindinę priežastį įsigyti elektromobilį. Lietuvoje atlikta didesnes pajamas gaunančių (vienam ūkio nariui tenka daugiau nei 1000 Eur) gyventojų apklausa atskleidė, kad pas mus situacija labai panaši.
Beveik kas antras ketina pirkti elektromobilį
Apklausus didesnes pajamas gaunančius respondentus paaiškėjo, kad 3 proc. jų jau turi elektromobilį, lygiai tokia pati dalis ketina jį įsigyti dar šiemet, o 37 proc. tą ketina padaryti per artimiausiu kelis metus.
„Matome, kad elektromobiliai tebėra „ant bangos” ir panaši situacija turėtų išlikti ateityje. Tai reiškia, kad ir jų krovimo infrastruktūros poreikis bus didžiulis.
Nors elektromobilių pardavimai tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse skatinami kaip priemonė pereiti prie tvarios energetikos, gyventojai juos pirmiausiai renkasi ne dėl rūpesčio aplinka, o dėl finansinių išskaičiavimų”, ‒ komentuoja apklausą užsakiusios bendrovės „Enefit” atstovė, energetinių paslaugų vystymo vadovė Ingrida Šein.
Jos žodžius patvirtina ir „Regitros” statistika – per paskutinius 3,5 metų, elektromobilių skaičius Lietuvoje išaugo 6 kartus – 2020 m. sausio pradžioje jų buvo 2606, o šių metų liepos pradžioje registruotas jau 15531 grynasis elektromobilis bei įkraunamas hibridas.
Laimi ir aplinka, ir piniginės
Net 62 proc. „Enefit” apklausos respondentų, kurie nurodė ketiną įsigyti elektromobilį, savo apsisprendimą grindė ekonominiais argumentais: pigesnis kuras, paprastesnė priežiūra, mažiau gedimų.
Antras pagal dažnumą atsakymas – respondentai galėjo nurodyti daugiau nei vieną argumentą – siekis mažinti savo neigiamą įtaką aplinkai ‒ 49 proc. Dar 32 proc. respondentų ketina įsigyti elektromobilį ir dėl to, kad nori būti technologiškai pažengę.
„Elektromobilius Lietuvoje galima palyginti su saulės elektrinėmis ‒ jie pirmiausiai matomi kaip atsiperkanti investicija. O jų kuriamas pokytis yra papildomas akstinas pirkti. Tai nestebina, mat ekonominę dalį galima lengvai paskaičiuoti ir palyginti.
Įdomu tai, kad poveikį aplinkai dažniau akcentuoja moterys, norą būti technologiškai pažangiu, t. y. atitikti tam tikras normas, dažniau mini vyrai”, ‒ sako „Enefit” specialistė. Anot jos, nesvarbu kokiais – aplinkosauginiais ar finansiniais ‒ motyvais vedini gyventojai įsigyja elektromobilius, vis tiek galų gale laimi ir aplinka, ir vairuotojų piniginės.
Du trečdaliai nori nuosavos įkrovimo stotelės
Norėdami sutaupyti, šalia elektromobilio Lietuvos gyventojai linkę įsigyti ir nuosavą įkrovimo stotelę. Tik trečdalis – 33 proc. ‒ elektromobilį pirkti ketinančių respondentų planavo apsieiti be nuosavos stotelės. 57 proc. ją įsigyti ketinančių respondentų savo planus grindė noru sutaupyti, antras pagal dažnumą atsakymas – krautis namuose patogiau, trečias – trūksta viešų įkrovimo aikštelių.
I. Šein teigimu, respondentų išskaičiavimas yra pagrįstas. „Taip, krauti elektromobilį namuose visada patogiau ir – jeigu skaičiuoti tik mokamas krovimo aikšteles ‒ pigiau. Labiausiai tai apsimoka turintiems su birža susietą planą, nes tuomet automobilio bateriją galima krauti kai elektra biržoje pigiausia. O tais atvejais kai kainos biržoje būna minusinės, elektromobilio krovimas net sumažina galutinę mėnesinę sąskaitą už elektrą.
Tiesa, paprastai žemiausios kainos būna naktį, tačiau tai nėra didelė problema, mat savo klientus aprūpiname išmaniąją programėle, kuri suteikia galimybę elektromobilį krauti tik kai kainos būna mažiausios ir tai daro automatiškai”, ‒ pasakoja „Enefit” energetinių paslaugų vystymo vadovė.
Jos teigimu, nors stotelių nuolat daugėja, tačiau elektromobilių registravimo tempai šalyje dar didesni. Visgi artimiausiu metu situacija turėtų gerėti, mat tik šiemet planuojama įrengti virš pusantro šimto naųjų „Enefit” viešojo įkrovimo taškų. Investicijas į tokios infrastruktūros plėtrą spartina ir kiti rinkos dalyviai, o tai reikš didesnę konkurenciją ir mažesnes eiles prie krovimo. Nepaisant to, greičiausiai nė viena vieša krovimo stotelė savo patogumu neprilygs tai, kurią gyventojas gali turėti savo name ar kieme.
