Į Pabuktės kaimą (Marijampolės sav.), Kęstučio Laukio sodybą, kuri iš kitų skiriasi savo originalumu, net ir pliaupiant lietui iš visos Lietuvos suvažiavo žmonės, priklausantys klubui „Gyvenu kaip noriu“. Jie bendrauja virtualioje erdvėje, bet du kartus per metus – pavasarį ir rudenį – susitinka netoli Marijampolės esančiame sodžiuje. Šie įvairių profesijų žmonės savo laisvalaikį daugiausia leidžia augindami įdomius augalus, gėles, daržoves. Internete jie dalijasi savo patirtimi, domisi augalų pasaulio naujovėmis, o susitikę keičiasi sodinukais, skanauja pačių pagamintų gardumynų, smagiai pramogauja.
Atkakliausi šio klubo nariai – ūkininkai iš Žemaitijos. Jiems nė motais, kad iki Marijampolės keli šimtai kilometrų. Sutartą dieną anksčiau apeina savo ūkius ir skuba į susitikimą. Jie visada atvyksta su krepšiais lauktuvių – savos gamybos sūriais, lašiniais, duona ir pyragais. O čia, pas Kęstutį Laukį, susitinka su kitais savo draugais, atkakusiais iš Aukštaitijos, Dzūkijos bei Sūduvos krašto, kurie taip pat susirenka ne tuščiomis.
Trečius metus gyvuojantis klubas „Gyvenu kaip noriu“ jau turi nemažą būrį narių. Susitikę šio klubo nariai turi ką aptarti, mat vieni su kitais kaskart keičiasi augalais, tad pasipasakoja, kaip kas auga, tariasi, kokiais sodinukais dar galėtų paįvairinti savo aplinką. K. Laukys savo sodybos svečiams visada parengia gražių staigmenų, aprodo, kas jo sklype auga, supažindina su šiaudinės daržininkystės technologijomis. Kęstutis jau keletą metų kone visas daržoves augina šiauduose ir, anot jo, šis būdas pasiteisino su kaupu. Ypač šiaudines „gūžtas“ mėgsta bulvės, kurių kerai kaskart subrandina didžiulį derlių.
Ne tik šiaudine daržininkyste garsėja K. Laukio sodyba, šeimininkas savo 1 ha sklype sukūrė vagų labirintus, augina namą iš ąžuolų, iš dirvos briketų yra pastatęs piramidę, kurią išmarginęs runomis, sudėliotomis iš baltų kriauklelių.
K. Laukys – savitos filosofijos, gilios minties žmogus, dosnus gerų emocijų, tad jo sodyboje vykstantys susitikimai visada ypatingi. Šį kartą susidomėjusių klubo „Gyvenu kaip noriu“ renginiu net ir prastu oru buvo itin daug. Tradiciškai po milžinišku maumedžiu vyko augalų sodinukų mainai, skambėjo dainos ir muzika, vieni kitus šventės dalyviai vaišino savo atsivežtomis gėrybėmis. Deja, laužo šį kartą uždegti nepavyko – be perstojo pliaupė lietus, tačiau susirinkusieji vylėsi, kad kai rudenį čia atvyks per lygiadienį, tradiciniame lauže galės išsikepti šiauduose išaugintų Kęstučio bulvių.
Milda JONKIENĖ
„ŪP“ korespondentė
Autorės nuotraukos
