Į Marijampolės rajone esančią gyvūnų prieglaudą neseniai pateko kalytė su keturiais šuneliais. Ne tik ši graži šeimyna, bet ir kiti keturkojai laukia naujų šeimininkų. Tokių, kurie nebeišmes savo augintinio į gatvę.
Įsikūrė pralaidoje
Praėjusią savaitę į Vilkaviškio miesto seniūniją paskambino moteris ir pranešė, jog Vilkaviškyje, Kapų gatvėje, jau kurį laiką gyvena šeimininkų neturinti kalytė, kuri neseniai atsivedė šuniukų. Šie sulindę į pralaidą po asfaltuota gatve.
„Moteris nerimavo, kad artėja šalčiai, o ir mažyliai vamzdyje visą laiką juk negyvens – keturkojams reikia pagalbos. Kreipėmės į Marijampolės gyvūnų prieglaudą „Mindraja“, – pasakojo miesto seniūnas Remigijus Kurauskas.
Vis dėlto į Vilkaviškį atvažiavusiems gyvūnų globos namų darbuotojams keturių šunelių, kurie kiauksėjo maždaug 4 metrų ilgio vamzdyje, niekaip nepavyko išprašyti laukan. Teko kviestis Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesius. Šie su rankinėmis priemonėmis šuniukus šiaip taip ištraukė ir perdavė gyvūnų globėjams.
Laukia naujų namų
„Dabar šuniukai su motina yra pas mus. Šuneliai dehelmintizuoti (iš organizmo išnaikintos parazitinės kirmėlės), bus vakcinuojami ir jau netrukus ieškosime jiems šeimininkų“, – sakė „Mindrajos“ vadovas Darius Barzdukas.
Tiesa, tokius mažus šunelius žmonės priglaudžia mieliausiai, o keleto metų ar dar senesni keturkojai naujo savo šeimininko kartais laukia labai ilgai.
„Visi nori jaunų, o geriausiai – dar ir veislinių šunų. Kartais žmogus net nurodo, kokios spalvos augintinio norėtų, tarsi mes tuos gyvūnus štampuotume“, – stebėjosi D. Barzdukas.
Vis dėlto, jei keturkojis ilgai nesulaukia naujų namų, marijampoliečiai jį perduoda į Kauno rajone esančią įstaigą, iš kur gyvūnai paimami greičiau. Daugiausiai benamių šunų ar kačių iškeliauja į Kauno ar Vilniaus daugiabučius: dabar daugėja jaunų sąmoningų žmonių, kurie mieliau ne perka veislinį augintinį, o ieško būtent „pamestinuko“ .
Tiesa, į butą gyventi dažniau prašoma mažaūgio šuns. O štai suvalkiečiai, anot D. Barzduko, labiau nori didelių, sargių, netgi piktų šunų, kuriuos galėtų laikyti voljere ir kurie garsiai skalydami saugotų namus.
Šiuo metu „Mindrajos“ gyvūnų prieglaudoje yra apie 30 šunų bei keletas kačių. Čia esančių keturkojų nuotraukas galima rasti tinklalapyje www.mindraja.lt. Beglobių šunų ir kačių fotografijas gyvūnus prižiūrintys savanoriai nuolat kelia ir į Marijampolės gyvūnų mylėtojų asociacijos feisbuko paskyrą Marijampolės beglobiai.
Prisiimi atsakomybę
Vilkaviškio seniūnas R. Kurauskas sakė, kad panašių atvejų, kai atsikratoma nusenusiais ar šiaip dėl nežinia kokių priežasčių nereikalingais tapusiais gyvūnais, mieste pasitaiko jau rečiau.
„Džiaugiuosi tik tuo, jog tai nėra masinis reiškinys. Gaila ne tik iš humaniškų pozicijų – finansiškai šie reikalai taip pat kainuoja. Vieno keturkojo išvežimas į „Mindrają“ seniūnijai atsieina apie 50 eurų: čia įskaičiuotas ir atvykimas, transportavimo išlaidos, skiepijimas, pašaras bei kt. Taigi iš Kapų gatvės paimtos kalytės ir keturių šunelių išvežimas kainavo apie 250 eurų“, – pasakojo R. Kurauskas.
Tačiau, anot seniūno, gyvūnas neatsiranda iš niekur – dažniausiai kažkas tiesiog jų atsikrato. Tad pirmiausia atsakingiau į savo augintinius turėtų žiūrėti patys žmonės. Negalima šuns ar kačiuko kam nors nešti dovanų gimtadienio ar kita proga, jei nesi garantuotas, kad žmogus tikrai myli gyvūnus ir turi sąlygas jiems laikyti. Negalima pirkti keturkojo savo vaikams neįsitikinus, jog šie augintinį prižiūrės ir juo rūpinsis. Paprasta, bet dar ne visų išmokta tiesa: gyvūnas – ne žaislas, tad įsigydamas jį prisiimi ir visą atsakomybę. Tačiau už tai įgyji nuolatinį draugą, kuris tave, savo šeimininką, besąlygiškai mylės ir visuomet lauks sugrįžtančio į namus.
Eglė Mičiulienė „Santaka”
Dariaus Barzduko nuotrauka
