Migrena – sudėtingas neurologinis sutrikimas, stipriai paveikiantis gyvenimo kokybę. Nors ji dažnai siejama su genetiniais veiksniais ar aplinkos dirgikliais, vis dažniau kalbama ir apie hormonų svyravimus kaip vieną iš galimų migrenos priežasčių.
„Eurovaistinės“ vaistininkė Evelina Mockė pasakoja, kad migrena moterims pasitaiko maždaug tris kartus dažniau nei vyrams, o dažniausia to priežastis – menstruacinis ciklas ir su juo susiję hormoniniai pokyčiai.
Lytinių hormonų įtaka migrenai
„Estrogenai ir progesteronas – tai hormonai, kurie moterų organizme atlieka svarbų vaidmenį ne tik reprodukcijoje, bet ir nervų sistemos veikloje. Estrogeno lygio svyravimai gali paveikti daugelį organizmo sistemų, įskaitant smegenis, kraujagysles ir skausmo signalų perdavimą. Nors šių hormonų turi ir vyrai, jų lygiai būna stabilesni, todėl moterų organizmas dažniau patiria reikšmingus hormoninius pokyčius, galinčius sukelti migreną“, – sako vaistininkė Evelina Mockė.
Pasak jos, estrogenų sumažėjimas arba staigūs jų svyravimai turi įtakos kraujagyslių tonusui, neuronų aktyvumui ir skausmo perdavimui. Nustatyta, kad estrogenų lygio kritimas, ypač prieš menstruacijas ar perimenopauzės laikotarpiu, dažnai sutampa su padidėjusiu migrenos priepuolių dažniu.
„Progesterono svyravimai taip pat gali būti tiesiogiai susiję su migrenos dažnumu ir intensyvumu. Migrenos priepuoliai dažnai sutampa su progesterono lygio pokyčiais – ypač per menstruacinį ciklą, pavyzdžiui, premenstruacinėje fazėje, kai šio hormono lygis smarkiai sumažėja. Progesteronas turi įtakos kraujagyslių tonusui ir nervų sistemos veiklai, todėl gali padidinti jautrumą skausmui“, – pasakoja vaistininkė E. Mockė.
Anot jos, kai progesterono lygis yra žemas, kraujagyslės gali tapti jautresnės išoriniams dirgikliams, o nervų sistema lengviau iššaukia migrenos priepuolius. Tačiau kai šio hormono lygis pakyla, migrenos dažnis ir intensyvumas dažnai sumažėja.
Ką daryti, jei hormonų svyravimai sukelia migreną?
Jeigu moteris įtaria, kad migrena susijusi su hormoniniais pokyčiais, vaistininkė rekomenduoja pradėti stebėti savo ciklą ir migrenos epizodus.
„Žymėkite, kada prasideda migrenos priepuoliai – ar jie sutampa su tam tikromis ciklo fazėmis. Surinkta informacija gali būti labai naudinga gydytojui vertinant simptomų ryšį su hormoniniais svyravimais. Jei ši sąsaja patvirtinama, gali būti pasiūlyta hormonų terapija, siekiant stabilizuoti estrogenų ir progesterono lygius. Tai gali sumažinti migrenos riziką ir pagerinti gyvenimo kokybę“, – sako vaistininkė E. Mockė.
Ji pabrėžia, kad pirmiausia vertėtų pradėti nuo gyvenimo būdo korekcijų – kokybiško miego, subalansuotos mitybos, fizinio aktyvumo bei streso valdymo.
„Taip pat rekomenduojama vengti migreną provokuojančių veiksnių, pavyzdžiui, kai kurių maisto produktų. Tyrimai rodo, kad migreną gali išprovokuoti šokoladas, per didelis kofeino kiekis, aštrus ar labai sūrus maistas, dirbtiniai saldikliai, perdirbta mėsa ir alkoholis – ypač raudonasis vynas“, – vardija vaistininkė E. Mockė.
Kokių maistinių medžiagų neturėtų trūkti?
Tam, kad migrenos priepuoliai būtų retesni ir silpnesni, svarbu užtikrinti, kad organizmui netrūktų tam tikrų medžiagų ir vitaminų.
Magnis
„Magnis yra labai svarbus mineralas, kuris padeda palaikyti normalią nervų sistemą ir raumenų atsipalaidavimą. Tyrimai rodo, kad magnis gali padėti sumažinti migrenos priepuolių dažnį, nes jis reguliuoja kraujagyslių susitraukimą ir padeda stabilizuoti nervų sistemą“, – sako vaistininkė E. Mockė.
Vaistininkė išskiria, kad daugiausia magnio yra špinatuose, moliūgų sėklose, migdoluose, avokaduose ir ankštinėse daržovėse.
Vitaminas B2 (riboflavinas)
„Riboflavinas yra vienas iš B grupės vitaminų, kuris gali padėti sumažinti migrenos dažnį. Tyrimai rodo, kad vitaminas B2 gali pagerinti ląstelių energijos gamybą ir padėti užkirsti kelią migrenai. Tad galima vartoti 400 g riboflavino per parą, kad būtų pasiektas migrenos prevencijos efektas. Tik prieš vartojant maisto papildus rekomenduojama pasidaryti kraujo tyrimus ir pasitarti su gydytoju“, – pataria vaistininkė E. Mockė.
Anot vaistininkės, geriausi vitamino B2 šaltiniai – kepenėlės, kiaušiniai, migdolai ir pieno produktai.
Kofermentas Q10
„Kofermentas Q10 yra antioksidantas, kuris padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso. Tai gali padėti sumažinti migrenos priepuolių dažnį, nes jis pagerina kraujotaką ir energijos tiekimą ląstelėms. Taip pat kofermentas Q10 turi priešuždegiminių savybių, kurios gali padėti valdyti migreną“, – sako E. Mockė.
Kofermento Q10 gausu riebioje žuvyje (lašišoje, skumbrėje), kepenyse, jautienoje, špinatuose ir brokoliuose.
Omega-3 riebalų rūgštys
„Omega-3 riebalų rūgštys turi priešuždegiminių savybių ir gali padėti sumažinti migrenos priepuolius. Maisto papildai, kuriuose yra žuvų taukų, gali padėti sumažinti uždegimą ir pagerinti kraujagyslių sveikatą, o tai gali turėti įtakos migrenos dažnio sumažėjimui“, – sako vaistininkė E. Mockė.
Daugiausia omega-3 yra riebiose žuvyse – lašišoje, sardinėse, skumbrėje, taip pat linų sėmenyse, graikiniuose riešutuose ir ispaninio šalavijo sėklose.
