Kompiuterių ir interneto vartojimas jau yra beveik pasiekęs maksimalią ribą. Specialistų teigimu, naujausias skelbiamas Statistikos departamento tyrimas apie skaitmeninių technologijų vartojimą namų ūkiuose atskleidė, kad technologijoms jau nebėra, kur skverbtis, arba tos galimybės yra labai ribotos. Mat jau kelerius metus iš eilės fiksuojamas tas pats skaičius namų ūkių, kurie turi asmeninius kompiuterius.
Šiemet juos nurodė turį 77 proc. namų ūkių – visiškai tiek pat, kiek ir ankstesniais metais. Šiek tiek padaugėjo namų ūkių, kuriuose yra interneto ryšis. Bet šis pokytis irgi labai neryškus: interneto prieigą šiais metais turėjo 82,1 proc. namų ūkių, tai yra tik 0,6 proc. daugiau nei 2019 metais. Beje, miestuose kompiuterius turėjo 80 proc. gyventojų, kaimuose – 70 proc. Internetą mieste turėjo 84 proc., o kaime – 78 proc. namų ūkių.
Nuomonė
„Vadinasi žmonės kompiuterius ir internetą vartoja jau maksimaliai“, – mano Algimantas Merkys, vienas iš projekto „Prisijungusi Lietuva“ ekspertų. Šio valstybės remiamo projekto tikslas yra padėti žmonėms išmokti efektyviai, saugiai ir atsakingai naudotis informacinėmis technologijomis bei internetu. Pasak A. Merkio, iš Statistikos departamento atlikto tyrimo matyti, kad pastaruoju metu šiek tiek sumažėjo asmenų, kurių skaitmeniniai įgūdžiai buvo nepakankami. Tai – vyresnio amžiaus žmonės.
|
Naujausia departamento atlikta gyventojų apklausa rodo, kad vadinamoji skaitmeninė atskirtis tarp vyresnio amžiaus žmonių mąžta, tiesa, galbūt ne taip sparčiai, kaip tikėtasi. Antai tarp 65–74 metų amžiaus žmonių interneto vartojimas per metus išaugo iki 6 proc. ir pasiekė 46 proc. Apklausa rodo, kad 33 proc. iš jų internetu naudojasi kasdien. Be to, vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių į internetą neria ne kartą per dieną. Prieš dvejus metus taip darė tik apie 20 proc. senjorų, o šiemet šis rodiklis pakilo iki 24 proc.
Nuomonė
A. Merkys mano, kad tam įtakos galėjo turėti ir vykdomas projektas, skatinantis vyresnio amžiaus žmones nebijoti aiškintis, kaip naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, ir pavasarį kilusi pandemija. Praėjusį kovą įvedus griežtą karantiną ir paraginus likti namuose, žmonės buvo priversti daugiau bendrauti, mokytis ar net apsipirkti neišeidami iš namų, todėl į šiuolaikines technologijas labiau teko atsigręžti ir vyresnio amžiaus gyventojams, kurie iki tol neretai paaiškindavo, kad internetas jiems esą nereikalingas. Iš tiesų ekspertai mano, kad tai tebuvo pasiteisinimas. Nemaža dalis žmonių kompiuterių ar išmaniųjų telefonų nenaudojo tik todėl, kad stokojo reikiamų įgūdžių ir nedrįsdavo to pripažinti arba tiesiog nenorėjo gaišti laiko pamokoms. Tačiau karantinas ir su juo susiję apribojimai taip pat keičia ir šį požiūrį. „Jau matyti, kad išmanieji įrenginiai tarp pagyvenusių žmonių nebėra retenybė. Šiuo požiūriu matyti akivaizdus technologinis proveržis“, – komentuodamas atliktą tyrimą, pastebėjo A. Merkys. Jis atkreipė dėmesį, kad vyresnio amžiaus (55–74 metų) žmonės internetu ėmė labiau naudotis ne tik informacijai gauti, bet ir mokslams ar net pramogoms. „Panašu, kad jie ėmė ne tik daugiau bendrauti per įvairius socialinius tinklus, bet atrado ir elektroninę prekybą. Net susidomėjimas internetine bankininkyste šiek tiek didėjo, ypač – kaimuose, kur gyventojai turi mažesnę prieigą prie bankų ar prekių“, – pastebėjo ekspertas. Beje, Statistikos departamento atlikta apklausa rodo, kad senjorai netgi ėmė naudotis tokiomis programėlėmis, kaip „Skype“, „Messenger“, „WhatsApp“, „Viber“ ar „Snapchat“.
A. Merkiui pasirodė įdomu ir tai, jog vyresni žmonės ne tik dažniau naudoja įvairias nuotraukų redagavimo programėles, bet ir jaunimo pamėgtą „YouTube“. „Vaizdo turinio naudojimas auga visose amžiaus grupėse. Matyt, todėl, kad šis turinys yra nemokamas. Beje, per karantiną įvairias bendravimo platformas nemokamai siūlė ir kiti. Šie įrankiai tapo draugiškesni ir daug lengviau pasiekiami“, – sakė ekspertas.
Ar gali būti, kad naujai ir galbūt priverstinai įgyti skaitmeniniai senjorų įgūdžiai išliks ilgesnį laiką, ar bus užmiršti pasibaigus pandemijai ir karantinui? Anot A. Merkio, kol kas sunku prognozuoti, ar įvyks toks lūžis, koks buvo fiksuojamas truputį anksčiau, kai būtinybė naudoti technologijas atsirado dėl didelės emigracijos. Ekspertas mano, jog šalies kaimiškose vietovėse, kur žmonės net ir per pandemiją nepatiria didesnių bendravimo apribojimų, šįkart tokios būtinybės gali ir nebūti. Vis dėlto, tikėtina, kad vyresnio amžiaus miestų gyventojai jau keičia įpročius ir dabar matomi pokyčiai gali būti pastebimi ilgiau. „Gali būti, kad dalis jų įpras naudotis internetu ir po karantino. Kaip žmonės įprato turėti elektrą ir niekas nenori grįžti prie žibalinių lempų, taip jie gali nenorėti atsisakyti ir išmaniųjų technologijų“, – svarstė A. Merkys.
|
Beje, kaip rodo Statistikos departamento apklausa, daugiau laiko internete praleidžia moterys nei vyrai. Tris mėnesius iki apklausos kasdien internetu naudojosi 76 proc. moterų ir 72,5 proc. vyrų.
Lietuvos statistikos departamento informacija
