Morgana Danielė ir Ieva Pakarklytė – Laisvės partijos narės – pateikė siūlymus, kurie nukreipti į apsaugą nuo seksualinio smurto ir jo prevenciją. Numatoma baudžiamoji atsakomybė už seksą ar lytinius santykius, jeigu nebuvo abiejų partnerių aiškaus žodinio sutikimo.
Seimo narė M. Danielė LNK televizijai pasakojo, kad seksualinis smurtas yra šešėlinė problema, o ji matosi iš visuomenės apklausų, kuriose 65 proc. respondentų sako, kad moteris pati išprovokavo smurtą. „Vyrauja požiūris, kad tai yra aukos atsakomybė. Na, ir yra visokiausių kitų, net viešų skandalų apie tai, kad moteris buvo išgėrusi, „reikia mažiau gerti ir raitytis“ – ta garsi frazė buvo nuskambėjusi. Ši pozicija vyrauja tiek visuomenės požiūryje, tiek ir mūsų teisės aktuose. Iš tikrųjų Ukrainoje vykstančių karo, būtent seksualinių nusikaltimų fone ši tema tampa vis aktualesnės“, – sakė M. Danielė.
Jos teigimu, įvykus rezonansiniams įvykiams, visuomenė sujuda, imama kalbėti apie būtinybę keisti sistemą, tačiau pokyčiai taip ir nebūna įgyvendinami, o sukrutimas nuslūgsta. „Turime, pavyzdžiui, 2018 metų duomenis, kada jau buvo įvykusios bylos: kai yra fizinis smurtas, mes turime apie 7 tūkst. bylų, o seksualinio smurto – 30. Šie atvejai yra praktiškai nefiksuojami“, – konstatavo Seimo narė. „Čia yra vienas iš bandymų tą nuoseklesnį darbą daryti. Tuo labiau, kad kitos Europos šalys tikrai tą daro. Tai yra savalaikis projektas. Noriu pasidžiaugti, kad šįkart ne 30 metų senumo klausimus ar spragas bandau užkamšyti, bet tai yra savalaikis projektas, nes kitos šalys – Nyderlandai, Danija, Islandija – nuo maždaug 2018 metų daro pakeitimus teisės aktuose. Lietuva būtų tarp jų“, – sakė Laisvės partijos atstovė.
„Mes pradedame galvoti, kaip turi atrodyti pats sutikimas. Vadinasi, visuomenei iki šiol nekildavo tokio klausimo ir nebuvo taip svarbu. Svarbu buvo, kad jei žmogus nepasako, jog jis nesutinka, tai viskas, ką aš su juo atlieku, visi mano seksualiniai veiksmai, vadinasi, yra legalūs ir aš nieko blogo nedarau, nenusikalstu, nes aiškiai nepasakė, kad nesutinka. Iš tikrųjų turi būti atvirkščiai: tik tada, kai žmogus įsitikinęs, kad abu partneriai yra tos pačios nuomonės ar tų pačių norų, jis gali atlikti kažkokius veiksmus ir jie yra teisėti“, – sakė M. Danielė.
„Todėl, nors formaliai mūsų Baudžiamasis kodeksas gina Lietuvos piliečius nuo privertimo lytiškai santykiauti, jis reikalauja formuluotės tikslinimo – suprasti ir susiorientuoti, ar abu partneriai sutiko lytiškai santykiauti laisva valia yra aiškiau ir konkrečiau kiekvienam. Ar prieš imdamasi(–s) seksualinių veiksmų, buvau tikra(–s), kad abu norime to paties? Ar nekilo abejonių? Ar nesuinterpretavau trumpo sijono, flirto, apsvaigimo kaip kvietimo santykiauti? Ar galiausiai, jei abejonių kilo, aiškiai pasitikslinau ir išgirdau, ko nori kitas žmogus? Ar neįkalbinėjau ir nedariau spaudimo sutikti su manimi santykiauti?“, – klausė M. Danielė lrytas.lt straipsnyje.
Pati Seimo narė, po visuomenėje kilusios audros, aiškino: „O dabar apie BK straipsnio korekciją dėl seksualinio smurto. Ar reikės raštiško sutikimo? NE. Ar reikės žodinio sutikimo? NE.”
Oponuodamas Seimo narei, savo išsakė ir Vytautas Sinica:
