Kasdien vis daugiau laiko praleidžiame skaitmeniniame pasaulyje: bendraujame socialiniuose tinkluose, naudojamės el. paštu, paieškos sistemomis, vaizdo konferencijų įrankiais, o įvairų turinį pasiekiame naudodamiesi srautinių transliacijų paslaugomis. Tačiau kiekvienas skaitmeninis įrankis, su kuriuo susiduriame, siekia gauti informaciją, pavyzdžiui, prisijungimo ar kontaktinius duomenis, lokaciją ir net naršymo istoriją, kad teiktų suasmeninto turinio rekomendacijas ir pelningai išnaudotų savo santykius su mumis.
Kibernetinio saugumo ekspertai pataria apriboti informacijos, kurią publikuojate internete, kiekį, nes tai kelia pavojų ne tik jūsų asmeniniam saugumui ir privatumui. Jei naudojate darbo įrenginį arba nesąmoningai dalijatės įmonės informacija, tai gali kelti grėsmę ir jūsų darbdaviui. Įsilaužėliai, bandydami perimti internetines paskyras ir / arba pritaikyti sukčiavimo atakas, gali panaudoti net ir visai nekaltus dalykus, pavyzdžiui, naminio gyvūno vardą ar informaciją apie jūsų pareigas, kad išviliotų dar daugiau asmeninės ar jautrios informacijos.
ESET Lietuva vyresn. kibernetinio saugumo inžinierius Ramūnas Liubertas pateikia 10 svarbiausių žingsnių, nuo kurių reikėtų pradėti mažinti savo skaitmeninį pėdsaką internete:
Ribokite atsisiunčiamų programėlių kiekį
Kartais, kad mobiliosios programėlės veiktų tinkamai, naudotojams reikia įvesti asmeninę ir / arba finansinę informaciją. Jos taip pat gali sekti buvimo vietą, naršymo istoriją ir kitą informaciją, kuria vėliau dalijamasi su trečiosiomis šalimis. Logiška, kad kuo mažiau programėlių užsiregistruosite, tuo mažiau jūsų informacijos bus atskleista.
Rekomenduojama reguliariai valyti savo įrenginius ir pašalinti visas programas, kurios ilgesnį laiką nebuvo naudojamos. Taip pat patikrinkite programėlėms, kurias nusprendėte pasilikti, suteiktus leidimus.
Kurkite mažiau internetinių paskyrų ir išvalykite esamas
Įmonės nori ne tik jūsų užsakymo. Jos nori jūsų lojalumo. Todėl daugelis jų skatina susikurti paskyras ir tokiu būdu dalytis informacija, iš kurios galima gauti papildomų pajamų. Pasistenkite atsispirti tokiam raginimui, net jei tai reiškia, kad mokėjimo ir kt. informacija nebus išsaugota, kai apsilankysite kitą kartą. Nedideli nepatogumai dažnai yra kaina, kurią mokame už savo privatumą ir saugumą. Papildomai vertėtų peržiūrėti visas sukurtas internetines paskyras ir ištrinti tas, kuriomis ilgą laiką nesinaudojote.
Nesidalinkite konfidencialia asmenine informacija
Kartais dalytis informacija neišvengiamai reikia, kad gautumėte norimas prekes ar paslaugas, tačiau atidžiai peržvelkite, ką atiduodate. Jei tai nėra būtina, nesidalinkite tokiais duomenimis, kaip telefono numeris, el. pašto ir namų adresas, finansinė informacija ir socialinio draudimo numeris, kurie yra labai paklausūs tarp kibernetinių nusikaltėlių. Pavyzdžiui, el. pašto adresai ir telefono numeriai gali būti naudojami siunčiant apgaulingus pranešimus.
Du kartus pagalvokite prieš dalindamiesi įrašais socialiniuose tinkluose
Socialinėse medijose labai sunku suvaldyti viešinamo turinio plitimą. Mūsų turiniu gali būti pakartotinai pasidalijama, daromos ekrano nuotraukos, todėl praktiškai nėra įmanoma jo pašalinti, kai jis jau yra paskelbtas socialinėje erdvėje. Todėl pirmiausia svarbu apsvarstyti, kaip į šį turinį galėtų reaguoti aplinkiniai ar potencialūs darbdaviai, ir ar jame nėra konfidencialios informacijos apie jūsų asmeninį gyvenimą. Papildomai peržiūrėkite privatumo nuostatas ir turėkite omenyje, kad bet koks jums nežinomas kontaktas gali būti susijęs su sukčiavimu.
Pasinaudokite savo teise ištrinti duomenis
Reikia žinoti, jog Europos Sąjungos gyventojai, kaip duomenų subjektai, gali pasinaudoti galimybe ištrinti jiems nepatinkančią informaciją iš tam tikrų interneto svetainių. Šią „teisę į ištrynimą“ pirmą kartą įtvirtino ES Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas. Ieškokite internete savo vardo ir pavardės, kad sužinotumėte, kokia informacija apie jus skelbiama, ir kreipkitės tiesiogiai į svetainių savininkus dėl informacijos pašalinimo, taip pat susisiekite su paieškos sistemomis, pavyzdžiui, „Google“, kad jos padarytų tą patį.
Nesidalinkite savo buvimo vieta
Iš surinktų jūsų buvimo vietos duomenų trečiosios šalys gali susidaryti labai tikslų jūsų kasdienės rutinos vaizdą. Tai kelia pavojų ne tik jūsų skaitmeniniam privatumui, bet ir fiziniam saugumui. Stenkitės nesuteikti programoms leidimo sekti jūsų lokaciją, jei tai nėra būtina.
Neatiduokite savo duomenų internetinėms apklausoms
Internete gausu konkursų ir prizų pasiūlymų, kurie dažnai teikiami už internetinių apklausų ar panašių užduočių atlikimą. Kai kurie jų yra užslėptos rinkodaros kampanijos, kuriomis siekiama sudaryti kontaktų sąrašus. Kiti gali būti atvirai nusikalstami veiksmai, kuriais siekiama pavogti jūsų asmeninę informaciją sukčiavimo kampanijoms ar pardavimui tamsiajame internete.
Naudokite saugumo programinę įrangą
Savo privatumo ir mokėjimų apsaugos užtikrinimui rekomenduotina papildomai naudotis patikima ES gamintojo, pavyzdžiui, ESET, saugumo programine įranga, kuri padėtų apsaugoti finansinius duomenis, atliekant bankinius pavedimus, apsaugotų prieigą prie duomenų, tinklo bei užkirstų kelią virusų patekimui į išmanųjį įrenginį.
Išjunkite slapukus (angl. cookies)
Slapukai – tai maži failai, atsisiunčiami į jūsų kompiuterį ar įrenginį, kai lankotės svetainėje. Juos naudoja svetainės savininkai, norėdami nustatyti, kas lankosi jų puslapyje, ir išsaugoti nustatymus būsimiems apsilankymams. Nors dėl to naršymo patirtis gali būti geresnė, daugelis mūsų norėtų, kad tokia informacija, kuri gali apimti vartotojo vardus ir slaptažodžius, nebūtų dalijamasi. Jei lankydamiesi svetainėje galite rinktis, tiesiog atsisakykite priimti slapukus.
Apribokite naudojamų prietaisų skaičių
Galiausiai apsvarstykite, kiek įrenginių ir kompiuterių aktyviai naudojate. Kiekvienas jų – tai potencialus duomenų lobynas, kuris gali būti atskleistas praradus arba pavogus įrenginį. Ar tikrai reikia pirkti naują planšetinį kompiuterį? Jei atsakymas vis dėlto yra taip, ar reikia į jį perkelti visus asmeninius duomenis?
Pradėkite jau dabar
Saugumo eksperto R. Liuberto teigimu, duomenų minimizavimas turėtų tapti duomenų subjektų, t.y. kiekvieno interneto naudotojo, gerąja praktika, skirta mūsų saugumo ir privatumo stiprinimui. Kuo greičiau pradėsime kontroliuoti atiduodamų asmeninių duomenų kiekį, tuo mažesnė bus rizika patirti sukčiavimo ir kenkėjiškos programinės įrangos atakas, nukreiptas prieš mus.
