Marijampolės savivaldybės administracijoje kiekvieną dieną savo žiniomis, jautrumu ir žmogiškumu dalijasi 18 skyrių ir 6 seniūnijų kolektyvai. Galbūt ne visi gyventojai žino, ką veikia kiekvienas iš jų, su kokiais iššūkiais susiduria ar kokias istorijas slepia jų kasdienybė. Kartais net patys kolegos nustemba sužinoję, kiek daug rūpesčio ir širdies yra įdedama ten, kur iš pažiūros – tik formalumai.
Tęsiame naują rubriką „Ką veikia ta savivaldybė?“ – čia kiekvieną savaitę atversime duris į vis kitą skyrių, kalbinsime čia dirbančius žmones, klausysimės jų minčių ir dalinsimės istorijomis, kurios gimsta iš rūpesčio ir pašaukimo, ir paneigsime įvairius susikurtus mitus.
Šiandien atveriame duris į Buhalterijos skyrių, o mūsų pašnekovė – skyriaus vedėja Vita Šatė.
Koks buvo Jūsų pirmasis darbas ir ar norėtumėte prie jo sugrįžti?
Mano profesinis kelias prasidėjo prieš 23 metus – iš karto po studijų įsidarbinau buhaltere privačiame sektoriuje. Tai buvo įdomus ir atsakingas startas, kuris padėjo įgyti praktinių įgūdžių ir pasitikėjimo. Šiandien dirbu viešajame sektoriuje, tačiau pats darbo pobūdis liko artimas – skaičiai, atsakomybė, struktūra. Kartais pagalvoju, kad buhalterija – ne tik profesija, bet ir vidinė būsena. Niekada nedirbau jokio kito darbo, tad galima sakyti, buhaltere gimiau. Ar norėčiau sugrįžti į pirmąjį darbą? Ne, nes kiekvienas etapas turi savo laiką, bet esu dėkinga už tai, ką tada išmokau.
Kaip pristatytumėte savo skyriaus darbą žmogui, kuris apie jį nieko nežino?
Buhalterijos skyrius – tai viena iš tų „nematomų“, bet kritiškai svarbių savivaldybės grandžių. Mūsų pareiga – užtikrinti, kad visos biudžeto lėšos būtų naudojamos tiksliai, teisėtai ir skaidriai. Tai apima viską – nuo pirminių dokumentų įvedimo į apskaitos sistemas iki išsamios finansinės informacijos pateikimo merui, tarybai ar administracijos direktoriui. Paprastai tariant, per mus keliauja visi pinigai – tiek socialinės išmokos gyventojams, tiek atsiskaitymai su tiekėjais, rangovais. Mes ne tik registruojame duomenis, bet ir planuojame, kontroliuojame, koreguojame. Buhalterija – tai struktūra, be kurios savivalda nefunkcionuotų.
Kas Jus motyvuoja kasdien ateiti į darbą?
Pirmiausia – pati darbo prasmė. Žinau, kad tai, ką darome, daro tiesioginę įtaką žmonių gyvenimui: vieniems – socialinė parama, kitiems – laiku apmokėta sąskaita už paslaugas. Taip pat labai vertinu darbo dinamiką – nors viskas remiasi į tvarką ir tikslumą, netrūksta ir iššūkių, kurie reikalauja greito sprendimo ar nestandartinio požiūrio. O darbe labiausiai įkvepia žmonės – kai turi stiprią, bendradarbiaujančią komandą, darbas tampa ne tik pareiga, bet ir bendru tikslu.
Kaip apibūdintumėte savo vadovavimo stilių?
Didelės vadovavimo patirties dar neturiu, bet stengiuosi vadovauti įtraukdama kolegas priimant sprendimus, skatinti iniciatyvumą, palaikyti komandinį ryšį. Norisi, kad viskas vyktų sklandžiai ir darniai – „kaip iš pypkės“. Žinoma, pasitaiko situacijų, kai reikia greitų sprendimų – tada tenka formuluoti užduotis aiškiai ir užtikrinti, kad jos būtų įgyvendintos laiku.
Ar turite kokią nors frazę, kurią dažnai kartojate darbe?
Tikrai turiu – „Viskas pataisoma. Nepataisoma tik mirtis.“ Ši frazė padeda kolegoms nusiraminti, kai kas nors nepavyksta. Darbe susiduriame su daugybe situacijų, kai svarbu išlaikyti šaltą protą ir matyti sprendimą, o ne kaltę. Šita frazė primena, kad viskas yra išsprendžiama, kai yra komanda, žinios ir kantrybė.
Ar esate patyrusi linksmą situaciją darbe, kurią prisimenate su šypsena?
Viena situacija įstrigo visam gyvenimui – ji buvo tuo pat metu ir rimta, ir kažkuo absurdiškai komiška. Kartą paskambino vyras, kuris, matyt, jautėsi beviltiškai. Jis pareiškė, kad žino, kur mes dirbam, ir kad mūsų „palauks“, jei „staigiai nepervesim pinigų už vaikus“. Net paminėjo, kad turi ginklą. Tada, aišku, buvo neramu, bet dabar šią situaciją prisimename su šypsena – niekas mūsų nepalaukė, bet supratome, kiek daug įtampos ir nusivylimo gali sukaupti žmonės. Toks darbas ne tik su skaičiais – ir su emocijomis, ir su žmogiškumu.
Jei Jūsų darbo vieta būtų pavadinta pagal filmą ar serialą, koks tai būtų pavadinimas?
„Tadas Blinda – svieto lygintojas“. Tai geriausiai atspindi mūsų darbo esmę – ten, kur trūksta, pridedam, kur per daug – pakoreguojam. Nuolat balansuojame tarp galimybių ir poreikių, taisome, tiksliname, skirstome. Kartais atrodo, kad dirbame nematomą, bet labai svarbų „teisėto teisingumo“ darbą.
Kaip apibūdintumėte savo darbo tempą – šachmatai, maratonas ar „Formulė 1“?
Visos trys metaforos tinka. Kartais mūsų darbas – kaip „Formulė 1“: greitas, reikalaujantis tikslumo ir susikaupimo. Kitomis dienomis – maratonas: reikia kantrybės, ištvermės ir ilgalaikio susitelkimo. O kai tenka spręsti nestandartines situacijas ar derinti skirtingus poreikius, prasideda šachmatai. Buhalterija – tai ne tik skaičiai. Tai ir strategija.
Koks mitas apie Jūsų darbą Jus erzina ir kurį norėtumėte paneigti?
Bene dažniausias mitas – kad buhalteriai tik sėdi prie kompiuterių, spaudo skaičius ir geria kavą. Iš tikrųjų tai – labai atsakingas, nuolat kintantis ir gilus darbas. Mes turime ne tik žinoti teisės aktus, bet ir mokėti juos taikyti, suprasti procesus, koordinuoti veiksmus, bendrauti su žmonėmis. Tai darbas, kuriame daug nematomos įtampos ir dar daugiau reikalingos tylios kompetencijos.
Kokia situacija darbe buvo sudėtingiausia, bet kartu ir labiausiai įkvepianti?
Sudėtingiausios dienos būna tada, kai prasideda įvairių išmokų mokėjimas. Tuomet sulaukiame šimtų skambučių: kada mokėsite pašalpas, kodėl mano draugė gavo, o aš – dar ne, kodėl kitose savivaldybėse jau išmokėjo… Šie klausimai primena, kokia jautri yra daugelio žmonių finansinė padėtis. Ir būtent tai įkvepia – dirbti atsakingai, sąžiningai, laiku ar net šiek tiek anksčiau nei „laiku“.
Jeigu turėtumėte stebuklingą galią darbe, kokią pasirinktumėte?
Norėčiau turėti burtų lazdelę, kuria pamojus savivaldybės biudžetas būtų visada pilnas – kad netrūktų nei vienam žmogui, nei vienai organizacijai. Kad nereikėtų rinktis tarp būtino ir svarbaus. Ir dar – kad visi gyventojai būtų supratingi, o mūsų skyrius būtų žinomas ne dėl to, kad „mokėjimų dar nėra“.
Ką Jūsų darbas reiškia gyventojams?
Mūsų skyrius tiesiogiai susijęs su žmonių gyvenimu: vaikų išmokos, šildymo kompensacijos, pagalba socialiai pažeidžiamiems, lėšų pervedimai globos įstaigoms ar paslaugų tiekėjams – visa tai daro mūsų skyrius. Mes tyliai rūpinamės tuo, kad sistema veiktų, kad lėšos pasiektų adresatus, kad žmonės gautų tai, kas jiems priklauso. Mes gal ir nematomi viešai, bet mūsų darbas – ne mažiau reikšmingas kiekvieno marijampoliečio kasdienybei.
Ką Jūsų skyrius nuveikė per pastaruosius metus? Kuo didžiuojatės labiausiai – kaip vadovė ir kaip komanda?
Didžiausi darbai – dar priešakyje. Priimtas sprendimas teikti centralizuotos apskaitos paslaugas visoms savivaldybės pavaldžioms įstaigoms. Tai reiškia, kad Buhalterijos skyrius plėsis, keisis ir stiprės. Mūsų laukia dideli pokyčiai ir rimti iššūkiai. Kaip seksis – apie tai galėsime pakalbėti po metų. O šiandien didžiuojuosi komanda, kuri yra pasirengusi priimti šiuos pokyčius ne kaip kliūtį, o kaip galimybę augti.
