Keli kilometrai nuo Marijampolės nutolusiame kaime tarpukaryje šeimininkavo vienuoliai. Trečiame praėjusio amžiaus dešimtmetyje čia gyveno beveik trys šimtai gyventojų. Marijonų šventieji tėveliai pasistengė ir 1930 m. Patašinėje į dangų iškilo Švento Kryžiaus koplyčia.
Dievo namuose buvo įrengti keli kambariai. Koplyčia buvo nedidelė, medinė, bet itin jauki.
Vienuoliai iš vietinių gyventojų gavo dovanų: ūkininkai padovanojo žemės sklypus. Pamaldūs marijonai čia ganė ne tik vietinių sielas. Netoli šventosios bažnytėlės pasodino daugybę vaisinių medelių. Pamaldos vyko sekmadieniais. Mišias laikydavo vietoje gyvenantis kunigas. Kunigėlis gyveno atskirai pastatytame name kartu su marijonais.
Dar vienas šviesos židinys Patašinėje, – tokiu pavadinimu radau žinutę 1937 m. prieškario spaudoje.
Šaltiniuose rašoma, kad „Patašinėje prie ten esamos koplyčios įsteigtas gražus knygynas. Čia sukaupta per penki šimtai knygų. Yra auklėjimo, religinio, mokslinio turinio. Knygynas įsikūrė kunigo Gylio iniciatyva. Mokslo šventovė įsteigta suaukojusių lėšomis. Knygynas tvarkomas moderniai ir gražiai.“
Kitame laikraščio numeryje pranešama, kad „Į Patašinės koplyčią susirinko aplinkinių kaimų vyrai. Oras buvo labai nepalankus. Nuolatinis vėjas, lietus ir purvas. Tačiau sugužėjo 110 vyrukų.
Vyko konferencija, o po to visi diskutavo už bažnyčios. Nutarta, kad po Sekminių, kada pradžiūsta kaimuose keliai, prasideda gegužinių ir vakarėlių sezonas. Todėl būtina gegužinėse dalyvauti ir šviesti kaimų jaunimą apie alkoholio žalą. Taip pat būtina užkirsti kelią iki vėlumos trunkančioms linksmybėms.“
Pasak kraštotyrininko B. Kviklio, „1940 m. rusai viską konfiskavo ir rengėsi „užkalti koplyčios langus“. Tačiau vietiniai rinkdavosi būriais ir šventovę saugodavo. Po Antro pasaulinio karo bolševikai nugriovė koplytėlės bokštą. Koplyčioje apsigyveno kolūkyje dirbantys žmonės.“
Medinė šventovė nyko tiesiog akyse. Galų gale name jau nebegalėjo gyventi net į kolūkį prievarta rusų suvaryti žmonės.
Patašinės Dievo namai dabar stovi visu gražumu. Nepriklausomybės pradžioje 1993 m. šventovė buvo atstatyta tikinčiųjų aukomis. Naujieji maldos namai įsikūrė prieškario koplytėlės vietoje.
