Pensijų kaupimo reforma įsibėgėjo nuo metų pradžios, tačiau iki liepos mėnesio gyventojai galėjo apsispręsti, ar kaupti antroje pensijų pakopoje. Preliminarūs duomenys rodo, kad kaupti savo lėšomis antroje pakopoje liko arba rinkosi 1,132 mln. gyventojų, kai metų pradžioje tokių žmonių buvo vos 645 tūkst.
90 tūkst. gyventojų savarankiškai pasididino kaupimo tarifą iš 1,8 proc. į 3 proc. ir pasinaudos didesne valstybės paskata.
„Reforma siekėme trijų pagrindinių tikslų ir visus juos pasiekėme. Buvo būtina atskirti pirmą ir antrą pensijų pakopas, kad kaupimas niekaip nemažintų socialinio draudimo pensijos. Tai padarėme. Siekėme paskatinti gyventojus arba kaupti savo lėšomis, arba atsisakyti kaupimo vien tik „Sodros” lėšomis. Šį tikslą irgi pasiekėme. Galiausiai, siekėme užtikrinti dabartinių jaunų žmonių ateitį, kad atėjus pensijai nereikėtų tenkintis itin maža išmoka, kuri labai tikėtina, jei darbingo ir pensinio amžiaus santykis taptų toks nepalankus, kaip prognozuoja statistikai”, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
„Eurostat” duomenimis, 2050 m. 5 darbingo amžiaus gyventojams Lietuvoje teks 3 senatvės pensininkai.
Remiantis „Sodros” turimais duomenimis, 2019 m. sausio 1 d. buvo 1,298 mln. veikiančių antros pakopos pensijų kaupimo sutarčių, o liepos mėnesį – 1,132 mln.
Kaupti po įtraukimo į sistemą sutiko arba patys sutartis sudarė 74,3 tūkst. gyventojų, kuriems dar nėra 40 metų, dar 3,8 tūkst. žmonių sutartis sudarė savanoriškai, nors nebuvo įtraukti į kaupimą, kadangi jie yra peržengę nustatytą amžiaus ribą.
Į „Sodrą” lėšas perkėlė ir kaupimą nutraukė 41 tūkst. gyventojų. Iš viso „Sodrai” bus grąžinta 82,92 mln. eurų, iš kurių 67,96 mln. eurų pensijų fondams buvo pervedusi pati „Sodra”.
Stabdyti antrosios pakopos kaupimą ir palikti lėšas pensijų fonduose yra nusprendę 204,1 tūkst. žmonių, kurie bet kada galės atnaujinti įmokų mokėjimą, jeigu tik norės. Kaupimą sustabdžiusiems žmonėms po trejų metų vėl bus pasiūlyta kaupti antroje pakopoje – šis siūlymas iš viso bus kartojamas 3 kartus kas trejus metus.
Siūlymas kaupti antroje pakopoje ateityje bus kartojamas ir tiems jauniems gyventojams iki 40 metų, kurie šįkart pasirinko nepradėti kaupti – tokių gyventojų buvo 77,9 tūkst. Pasiūlymas bus teikiamas kas trejus metus iki 40 metų.
Įtraukimas į kaupimo sistemą vyks kiekvienais metais, tačiau toks kasmetis procesas palies tik tuos, kurie 2019 m. sausio 2 d. neturėjo draudžiamųjų pajamų, bet kitais ar dar kitais metais pradės dirbti ir gaus darbo pajamų. Visais atvejais dirbantieji galės atsisakyti kaupimo pranešę apie tai „Sodrai”.
„Sodros” užduotis buvo teikti informaciją apie reformos numatytus pokyčius – ir esamiems kaupimo sistemos dalyviams, ir svarstantiems jais tapti. Matome, kad žmonės aktyviai domėjosi ir naudojosi pirmąjį šių metų pusmetį jiems pasiūlytomis galimybėmis”, – teigia „Sodros” direktorė Julita Varanauskienė.
Pasak jos, dar praėjusių metų pabaigoje „Sodra” išsiuntė daugiau nei milijoną žinučių į asmenines gyventojų paskyras pensijų kaupimo dalyviams, o šių metų sausį bei pakartotinai birželį ir visiems 152 tūkst. naujai įtraukiamų gyventojų. Maždaug pusei jų išsiųsti ir elektroniniai laiškai.
„Daugiau negu pusė naujai įtrauktų dalyvių – 76 tūkst. – šią informaciją perskaitė. Tiems, kurie žinučių nebuvo perskaitę per sausį, taip pat išsiuntėme 90 tūkst. registruotų laiškų su jiems asmeniškai svarbia informacija apie pensijų kaupimo pokyčius. Bendrovės „Spinter research” balandį atliktos reprezentatyvios visuomenės nuomonės apklausos duomenimis, apie pensijų reformą žinojo 85 proc. gyventojų”, – priduria J. Varanauskienė.
„Sodroje” konsultacijas apie pensijų kaupimą gavo 104 tūkst. gyventojų, o specialiai šiai reformai ekspertų sukurta Prognozuojamos pensijos skaičiuokle per pusmetį pasinaudota daugiau nei pusę milijono kartų.
„Vadinasi, reforma nepraėjo nepastebėta”, – sako J. Varanauskienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija
