Kasmet „Jaunimo linija“ sulaukia apie 50 tūkst. užklausų, tačiau net į 10 tūkst. iš jų – nėra kam atsiliepti.
Organizacijos partnerysčių ir rėmimo vadovas Artūras Pečiulis sako, kad nors „Jaunimo linija“ planuoja plėstis, lėšų skirtų savanorių pritraukimui ir organizacijos išlaikymui – trūksta.
Valstybės skiriamų lėšų – nepakanka
„Per dieną tiek internetu, tiek telefonu sulaukiame apie 120-150 užklausų. Didelė dalis jų – susijusi su suicinėmis skambinančių mintinis arba savižala, tad statistika, jog didelė dalis užklausų lieka be atgalinio ryšio – skaudi. Šiuo metu, su turimais ištekliais mums pavyksta padėti tik 83 proc. besikreipiančiųjų“, – sako A. Pečiulis.
Kaip teigia jis, per paskutinius 4-5 organizacijos veikimo metus apie trečdalį „Jaunimo linijos“ gaunamų lėšų sudaro valstybės parama, o net du trečdalius sudaro fizinių ir verslo rėmėjų skiriami finansai. Už gautas dotacijas „Jaunimo linija“ išlaiko savo patalpas, administraciją, savanorius, IT specialistus. Didelė dalis lėšų yra skiriamos savanorių pritraukimui ir apmokymams, šiek tiek – organizacijos komunikacijai.
„Nors išlaidos, kaštai auga, valstybės dotacijos didėja tik labai nedaug, vos po kelis procentus per metus. Matome, kad ilgainiui tai gali sudaryti ne trečdalį, o ketvirtadalį ar penktadalį surenkamų lėšų, tad fiziniai ir verslo rėmėjai – mums yra gyvybiškai svarbūs“, – sako A. Pečiūlis.
Anot jo, šiuo metu organizacijoje dirba virš 10 administracijos darbuotojų ir virš 400 savanorių. Metų pabaigoje jų turėti planuojama apie 500.
„Savanorių poreikis – visada buvo didelis. Šiuo metu progresyviai didėja kreipimasis į mūsų liniją internetu, per pokalbių aplikacijas, tad norime šią platformą plėsti, apmokyti su ja dirbti dar daugiau žmonių. Tam reikalingos ir metodinės medžiagos, ir mentoriai. Reikia nepamiršti, kad ši savanorystė – nėra vienai dienai. Savanorių apmokymas trunka net apie 4 mėnesius, todėl sudėtinga ne tik savanorius pritraukti, bet ir juos išlaikyti. Jeigu į mokymus ateina 40 žmonių – dėl skirtingų priežasčių ne visi mokymus užbaigia. Vis tik, šiuo metu plečiame savanorystę nuotoliniu būdu, tad dabar savanorių turime net iš užsienio“, – pasakoja A. Pečiulis.
GMP surenkama parama – mažėja
„Jaunimo linijos“ partnerysčių ir rėmimo vadovas teigia, kad šiuo metu organizacija daugiausiai gyvena iš verslo skiriamų dotacijų. Organizacija turi 6-7 ilgamečius rėmėjus, kai kurie iš jų šią veiklą remia net ir iki 10 metų.
„Filantropijos kultūra Lietuvoje dar formuojasi, tačiau matome, kad ilgalaikės socialinės verslo atsakomybės juda į teigiamą pusę. Be to, Lietuvoje atsiranda vis daugiau projektų skatinančių mecenatystę, prie dalijimosi skatinimo prisideda ir Kultūros ministerija“, – teigia A. Pečiulius.
Kalbėdamas apie gyventojų pajamų mokesčio (GPM) paramą jis pasakoja, kad žmonės ją dar skiria vangiai. „Jaunimo linija“ jau daug metų turi panašų fizinių rėmėjų skaičių, kuris yra apie tūkstantį ir surenka labai panašią sumą. 2023 metais ji buvo apie 65 tūkst. eurų.
„Nuo karo Ukrainoje pradžios žmonių, kurie skiria savo GPM paramą skaičius didėja ir bendra gyventojų skiriama suma yra didesnė. Vadinasi parama Ukrainai bendrai žmones paskatino nepamiršti skirti savo 1,2 proc. GPM. Vis tik, žvelgiant į mūsų organizaciją – GPM skiriama suma tendenciškai mažėja. Per tris metus ji sumažėjo apie 10 proc.“, – sako A. Pečiulis.
Kaip vieną iš to priežasčių, A. Pečiulis įvardija tai, kad vizualizuoti ir viešai parodyti jaunų žmonių emocijas – sunku.
„Emocijas daugeliui sunku suprasti ir mums dar sunkiau jas parodyti, tad bandome keistis, būti kitokie, ieškome naujų kelių. Džiaugiamės, kad šiemet mūsų organizacijos veidu tapo ir muzikantas Benas Aleksandravičius. Esame išsikėlę ilgalaikių tikslų – norime plėstis ir pasiekti tai, kad „Jaunimo linija“ visiems, kuriems reikia pagalbos būtų pasiekiama 24 val. per parą“, – teigia organizacijos atstovas.
