Vyraujant permainingiems orams, kada vieną dieną stebime krentantį sniegą, o kitą – ieškome akinių nuo saulės, susirgti gali būti labai paprasta. Temperatūrų kaitos, sausas patalpų oras ir žiemos sezonu neretai nusilpęs organizmas atsiliepia prasta savijauta ir dažnesnėmis infekcijomis.
Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Ieva Sauserytė įvardija, kokiais mikroelementais turėtume aprūpinti savo organizmą, kad pavasarį pasitiktume sveiki.
Antioksidantai
Daugelis dar nuo vaikystės žino, kad vitaminas C yra reikalingas stipriam imunitetui palaikyti, tačiau kokią naudą iš tiesų gali suteikti tinkamas jo kiekis organizme – dažnas nė nesusimąsto. Vaistininkė I. Sauserytė paaiškina, kad vitaminas C skatina žaizdų gijimą, taip pat dalyvauja hormonų ir neurotransmiterių sintezėje, pagerina geležies įsisavinimą. Negana to, vitaminas C yra labai stiprus antioksidantas, saugantis ląsteles nuo laisvųjų radikalų sukeliamos žalos ir spartesnių senėjimo procesų.
„Laisvieji radikalai yra nestabilios molekulės, sukeliančios oksidacinį stresą organizme, o pastarasis – laikomas viena pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų, vėžinių susirgimų bei spartaus amžėjimo priežasčių. Su laisvaisiais radikalais susiduriame persikaitindami saulėje, vartodami nikotino produktus, alkoholį, išgyvendami stresą bei paprasčiausiai per oro taršą.
Tam, kad organizmas suvaldytų laisvuosius radikalus, jam reikia tinkamo kiekio antioksidantų: vitaminų C, E, cinko, seleno, resveratrolio. Antioksidantai, vartojami kartu, padeda vieni kitiems veikti stipriau, tad galima juos kombinuoti tarpusavyje. Pavyzdžiui, vitaminas C, veikdamas sinergiškai su vitaminu E, padeda apsaugoti ląsteles nuo žalingos UV spinduliuotės“, – pasakoja „Camelia“ vaistininkė.
Žuvų taukai ir omega-3 riebiosios rūgštys
Anot I. Sauserytės, žuvų taukai ir juose esančios omega-3 riebiosios rūgštys dažniausiai siejamos su širdies ir kraujagyslių ligų prevencija, kadangi padeda sumažinti „blogąjį“ cholesterolį, teigiamai veikia kraujo spaudimą. Visgi tyrimai rodo, kad omega-3 taip pat gali veikti priešuždegimiškai, prisidėti prie sveikesnės odos, pagerinti smegenų funkcijas.
„Žmogus turėtų suvalgyti bent du riebios žuvies (lašišos, tuno, silkės, sardinės) patiekalus per savaitę, kad gautų rekomenduojamą kiekį omega-3 riebiųjų rūgščių, kadangi žmogaus organizmas pats jų negamina. Deja, ne visiems pavyksta laikytis tokio valgiaraščio, tad neretai atsigręžiama į žuvų taukų ar išgrynintus omega-3 riebiųjų rūgščių maisto papildus“, – sako vaistininkė.
Renkantis iš daugybės skirtingų maisto papildų, ji pataria atsižvelgti į keletą aspektų. Labai svarbu, kad kasdienė omega-3 dozė nebūtų mažesnė nei 500 mg, taip pat ant papildo pakuotės turėtų būti nurodyta, kiek EPA ir DHA rūgščių bei kitų priedų yra sudėtyje. Patartina žuvų taukus rinktis be dažiklių ar nežinomų priemaišų.
Vitaminas D
Saulės vitaminu vadinamo vitamino D atsargos per šaltąjį sezoną taip pat neretai išsenka. I. Sauserytė paaiškina, kad nors dažniausiai šis vitaminas siejamas su geresne nuotaika ir stipriais kaulais, iš tiesų jis reikalingas ir daugybėje kitų procesų organizme. Pasak vaistininkės, vitaminas D dalyvauja hormonų bei nervų sistemos veikloje, padeda užtikrinti tinkamas raumenų funkcijas ir lytinių organų sistemos veiklą, taip pat daro nemenką įtaką imuninės organizmo apsaugos formavimui bei išsaugojimui. Tyrimai rodo, kad vitamino D trūkumas organizme yra susijęs su dažnesniu sirgimu įvairiomis infekcijomis.
„Deja, vitamino D natūraliais būdais žmogui gauti sunku: maiste jo kiekiai gana maži, o ilgai būdami saulėje be SPF priemonių rizikuojame savo sveikata. Kadangi vitamino D deficitas yra gana opi problema, nemažai žmonių atsigręžia į maisto papildų teikiamą naudą, kadangi juos galima vartoti pagal poreikį ir skirtingomis formomis: tabletėmis, kapsulėmis, aliejiniais lašeliais, tirpiomis granulėmis, net purškikliais. Šis vitaminas yra tirpus riebaluose, todėl aliejaus pagrindu pagaminti preparatai bus įsisavinami geriausiai“, – patarimais dalijasi vaistininkė.
Ji priduria, kad vartojant maisto papildus visada svarbu atkreipti dėmesį, kaip į juos reaguoja organizmas. Pavyzdžiui, vartojant vitaminą C nevalgius, kai kuriems žmonėms gali padidėti skrandžio rūgštingumas, tad tokiu atveju geriau prieš tai užkąsti. Vitaminas D ir žuvų taukai yra tirpūs riebaluose, tad tokius maisto papildus vaistininkė rekomenduoja vartoti valgio metu arba po jo, o vitaminą E patariama vartoti prieš einant miegoti.
