Ūkininkams klimato kaitos krečiamos išdaigos reiškia ne tik nerimą dėl derliaus, bet ir realią finansinę riziką. Siekiant ją sumažinti, nuo kovo 1 d. iki birželio 30 d. ūkininkai gali kreiptis paramos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) priemonės „Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas“ veiklą „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos kompensacija“.
Tai galimybė apdrausti pasėlius nuo sausros ir (arba) ilgo lietingo laikotarpio, o dalį draudimo įmokos susigrąžinti kompensacijos forma – investuojant ne tik į derlių, bet ir į ramybę.
Panevėžio ir Kėdainių rajonuose 15 metų ūkininkaujantis Tomas Pukas žino, kaip svarbu drausti savo pasėlius – prieš pat rapsų kūlimą praūžusi audra gerokai pakenkė ūkiui. Jei iki audros iš vieno hektaro kūlė 3,5-4 tonas, tai po jos – tik iki tonos už hektarą. Tuomet draudimas labai pagelbėjo sušvelninti patirtus nuostolius.
„Galimybę gauti kompensaciją draudimo įmokoms vertinu labai teigiamai. Draustis šiais laikais, manau, yra būtina, nes klimato sąlygos nenuspėjamos ir neturėti draudimo ūkiui gali reikšti pražūtį. Juk kiekvienas ūkininkas į savo ūkį investuoja daug, tiek laiko, tiek, žinoma, lėšų, o po vienos audros viskas gali sugriūti. Pelno neliks, o įsipareigojimai juk lieka“, – sako Tomas.
Ūkininkas augina rapsus, kviečius, pupas, žirnius, miežius ir kitas kultūras, jų, anot Tomo, šiltnamyje nepaslėpsi nuo gamtos išdaigų, todėl šį pavasarį vėl teiks paraišką pagal 2023–2027 m. SP veiklą „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos kompensacija“.
Rizikas galima valdyti
Klimato kaitos pasekmės kasmet Lietuvos žemdirbiams pridaro milžiniškų nuostolių – žalą patiria tiek valstybė, tiek ūkininkai, todėl Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) skatina ūkininkus valdyti žemės ūkio rizikas, susijusias su stichiniais meteorologiniais reiškiniais.
„Kviečiame naudotis 2023–2027 m. strateginio plano priemonės teikiamomis galimybėmis gauti pasėlių ir augalų draudimo įmokos kompensaciją. Draudimas tampa ne tik apsaugos priemone nuo stichinių reiškinių, bet ir ilgalaikės ūkio strategijos dalimi – ypač tais atvejais, kai dėl klimato svyravimų tampa vis sudėtingiau planuoti derlių, pajamas ar investicijas. Pasėlių draudimas yra rizikos ir finansinių nuostolių valdymo priemonė, vienas iš būdų sumažinti nuostolių riziką ir apsisaugoti nuo nepastovių ir nenuspėjamų gamtinių sąlygų daromos žalos“, – sako ŽŪM Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vyr. specialistė Rita Adomavičienė.
Pasak jos, pasėlių draudimą dažniausiai renkasi strategiškai veiklą planuojantys ir vystantys ūkininkai, taip pat ūkininkai, kurie turi įsipareigojimų finansinėms institucijoms, savo verslo partneriams bei taiko pozityvius rizikų valdymo metodus.
„Dažnėjant ekstremalioms oro sąlygoms pasėlių ir augalų draudimas nuo stichinių meteorologinių reiškinių ženkliai prisideda prie žemės ūkio rizikų valdymo. Parama skiriama kompensuoti Lietuvoje auginamų augalų ir pasėlių, už kurių auginimą Tiesioginių išmokų taisyklėse nustatyta tvarka mokamos tiesioginės išmokos, dalį ūkininko sumokėtos draudimo įmokos sumos, kai draudžiamasi nuo meteorologinių reiškinių rizikų – nuo sausros augalų vegetacijos laikotarpiu, ir (arba) ilgo lietingo laikotarpio“, – aiškina specialistė.
Paramos suma apskaičiuojama pagal didžiausiuosius draudimo įmokų įkainius 1 ha deklaruoto ploto pagal augalų rūšis ir draudžiamas rizikas. Paramos intensyvumas – iki 70 proc. sumokėtos draudimo įmokos sumos.
Specialistė primena, kad paraiškos priimamos savivaldybėje, kurioje įregistruota žemės ūkio valda. Paramos paraiška pateikiama prieš patiriant pasėlių ir augalų draudimo įmokų išlaidas.
Paraiška bei susiję dokumentai turi būti teikiami asmeniškai, per įgaliotą asmenį, registruotu paštu arba elektroniniu paštu.
Daugiau informacijos apie kvietimą teikti paraiškas rasite čia.
