Cypia, bilda ar ūžia? Tokie automobilio garsai gali reikšti ne šiaip nemalonų trikdį, o gedimą, kurio ignoruoti neverta. Vieni jų tėra laikini, tačiau kiti gali būti pirmasis ženklas, kad automobiliui jau reikia skubios apžiūros.
Naudotų automobilių prekybos bendrovės „Longo LT“ paruošimo centro vadovė Ugnė Debeikienė sako, kad labiausiai sunerimti turėtų versti metalo trynimosi ar šlifavimo garsas stabdant, stiprus kalenimas iš variklio, ritmiškas dunksėjimas ar ūžimas, kuris stiprėja didėjant greičiui.
„Kai neįprastus garsus lydi vairo drebėjimas, automobilio traukimas į šoną ar sumažėjęs stabdymo efektyvumas, tai – dar vienas pavojaus signalas. Svarbiausia jų neignoruoti ir nespręsti problemos tiesiog pasigarsinant radiją“, – sako ji.
Kur ieškoti problemos?
Pasak U. Debeikienės, norint suprasti, iš kurios automobilio vietos sklinda garsas, pirmiausia verta atkreipti dėmesį į aplinkybes, kuriomis jis atsiranda.
„Jei garsas aiškiai keičiasi spaudžiant stabdį, tikėtina, kad problema slypi stabdžių sistemoje. Jei jis pasireiškia važiuojant per duobes ar greičio mažinimo kalnelius, įtariama pakaba. Posūkiuose stiprėjantys garsai gali rodyti pakabos, atraminių guolių, šarnyrų, pusašių ar transmisijos mazgų nusidėvėjimą. Jei garsas atsiranda akceleruojant, užvedimo momentu ar perjungiant pavaras, didesnė tikimybė, kad problemos reikėtų ieškoti variklyje arba pavarų dėžėje“, – vardija ji.
Vienas dažniausių garsų, dėl kurių vairuotojai sunerimsta, yra cypimas stabdant. Ekspertės teigimu, jis dažnai signalizuoja apie susidėvėjusias kaladėles ar diskus.
„Vis dėlto lengvas cypimas dar nebūtinai reiškia kritinį gedimą. Jis gali atsirasti dėl drėgmės, paviršinių apnašų ar netolygaus kaladėlių prigulimo. Tačiau jei cypimas kartojasi nuolat, garsėja, kartu atsiranda vibracija, mušimas į pedalą ar ilgesnis stabdymo kelias, tai jau rodo susidėvėjusias kaladėles, diskų problemą ar netolygų stabdymą“, – pastebi ji.
Jei važiuojant per duobes ar nelygų kelią girdisi bildesys, dažniausiai problema slypi pakabos komponentuose – stabilizatoriaus traukėse, įvorėse, šarnyruose, vairo traukėse, amortizatoriuose ar jų atramose.
„Susidėvėjusios vairo traukės, amortizatoriai, įvorės ir šarnyrai yra tipiški barškėjimo kaltininkai. Tačiau kai kuriais atvejais gedimas gali būti rimtesnis – pavyzdžiui, sulūžusi spyruoklė jau tampa saugumo rizika, nes gali lemti prastesnį automobilio stabilumą ar net padangos pažeidimą“, – teigia U. Debeikienė.
Variklio ir transmisijos garsai
Atskira tema – garsai iš variklio ar pavarų dėžės. Vienas dažniausiai vairuotojų aptariamų atvejų – šalto variklio grandinės barškėjimas.
„Vadovaujamės paprasta taisykle: jei užkūrus šaltą variklį trumpam pasigirsta grandinės subarškėjimas, tai gali būti normalu. Tai būdinga kai kuriems „Opel“ markės automobiliams – ilgiau pastovėjus, kol grandinė pilnai pasitepa alyva, gali atsirasti trumpalaikis garsas. Tačiau jei užvedus variklį garsas išlieka, yra stiprus ir intensyvus, tai jau aiškus signalas, kad grandinė ar jos komponentai gali būti susidėvėję arba pažeisti“, – aiškina U. Debeikienė.
Jos teigimu, nerimą turėtų kelti ir kalenimas, stuksenimas, metalinis barškėjimas užvedus ar akceleruojant, taip pat švilpimas ar ūžimas. Neįprasti garsai perjungiant pavaras ar sunkiau jungiant bėgius taip pat gali rodyti transmisijos gedimus.
„Labai svarbu atkreipti dėmesį, kada tiksliai garsas pasireiškia: ar tik šaltam varikliui, ar jau įšilus, ar tik esant apkrovai, ar perjungiant pavaras. Tokia informacija servise padeda daug greičiau ir tiksliau nustatyti gedimo priežastį“, – akcentuoja „Longo LT“ atstovė.
Kodėl servise garsas kartais dingsta
Ne vienam vairuotojui yra tekę susidurti su situacija, kai garsas, kuris kelyje kartojasi nuolat, atvykus į servisą prapuola. Pasak U. Debeikienės, taip nutinka todėl, kad dauguma garsų pasireiškia tik esant tam tikroms aplinkybėms. Tai gali būti konkreti kelio danga, temperatūra ar drėgmė, tam tikras vairo kampas, stabdymo intensyvumas ar variklio temperatūra.
„Dažnai sakome: jei gedimas rimtas, gerai pratestavus jis vis tiek išlys. Geriausia, kai tai nutinka servise, o ne kelyje. Tačiau kai problema nėra aiški, tai dažnai veda prie ilgesnės diagnostikos, didesnių remonto sąskaitų ir sudėtingesnio tikrosios priežasties nustatymo. Todėl naudinga garsą įrašyti telefonu ir kuo tiksliau užfiksuoti sąlygas, kuriomis jis atsiranda: važiavimo greitį, ar variklis buvo šaltas, ar jau įšilęs, ar tuo metu buvo stabdoma ar sukama, ar važiuota per nelygumus, kokia buvo kelio danga ir oro temperatūra“, – pataria ji.
Kodėl vieni naujus garsus sureikšmina, o kiti ignoruoja
U. Debeikienės teigimu, ką tik automobilį įsigiję vairuotojai dažniausiai būna gerokai jautresni bet kokiems garsams – kiekvienas cypimas ar bildesys jiems kelia įtarimų. Tuo metu senesnių automobilių savininkai neretai elgiasi priešingai ir naujus garsus linkę ignoruoti.
„Vis dėlto tarp, atrodytų, nekalto girgždesio gali slėptis gedimas, kuris laikui bėgant tik didėja ir gali virsti rimta saugumo rizika ar brangiu remontu. Geriau neignoruoti neįprastų garsų net ir tada, kai automobilis vis dar važiuoja normaliai“, – sako ji.
Į servisą reikėtų kreiptis kuo greičiau, jei garsas stiprėja, kartojasi vis dažniau, atsiranda vibracija ar vairo drebėjimas, pasikeičia stabdymo pojūtis, sunkiau jungiasi pavaros, įsižiebia įspėjamosios lemputės, girdimas metalo šlifavimas arba važiuojant jaučiamas nestabilumas.
„Jei garsą lydi akivaizdus stabdymo, vairo ar važiuoklės veikimo pablogėjimas, toliau važiuoti nereikėtų – tai jau ne komforto, o saugumo klausimas“, – pabrėžia U. Debeikienė.
