„Visos žmogaus ligos prasideda žarnyne”, – teigė medicinos mokslų tėvas Hipokratas. Virškinimo sutrikimai – gyvenimo būdo palydovai, verčiantys mus ieškoti gydytojo pagalbos. Itin nemaloniais skausmais pilvo srityje, pilvo pūtimu, nereguliariu tuštinimusi ar spazmais šiandien skundžiasi kone kas antras suaugęs žmogus, pastebi natūropatinės medicinos gydytojas dr. Josh Axe. Viena iš itin dažnų virškinimo problemų priežasčių – sutrikęs maisto medžiagų virškinimui reikalingų fermentų balansas.
Pasireiškia pačiais įvairiausiais simptomais
„Frazė esi tai, ką valgo atskleidžia tik pusę tiesos. Teisinga būtų sakyti, esi tai, ką suvirškini„, – savo portale draxe.com rašo J. Axe. Jo pastebėjimu, kalbėti apie fermentų įtaką bendrai organizmo veiklai pradėta visai neseniai.
„Esminė virškinimo fermentų rolė – pagreitinti tam tikrų cheminių junginių reakcijas. Kitaip tariant, suskaldyti dideles molekules į mažesnes jų formas tam, kad organizmui būtų lengviau jas įsisavinti, ir jis galėtų išgyventi, vystytis toliau”, – aiškina natūropatinės mitybos gydytojas.
Virškinimo fermentai, J. Axe teigimu, gali būti suskirstyti į tris kategorijas. Pirmoji – proteolitiniai fermentai, virškinantys baltymus; antroji – lipazė, skaidanti riebalus; trečioji – amilazė, apdorojanti angliavandenius.
„Virškinimas – sudėtingas procesas, kuris prasideda burnoje, kramtant maistą, kai organizmas išleidžia fermentus, esančius seilėse. Didžiausią darbą atlieka skrandžio ir žarnyno skysčiai, kuriuose esantys virškinamieji fermentai suskaido riebalus, baltymus ir angliavandenius”, – rašo mitybos specialistas.
Visgi dėl nuolat patiriamo streso, nevisavertės mitybos, o kartu ir amžiaus, kintant žarnyno mikroflorai, daugeliui iš mūsų ilgainiui jų ima trūkti. „Susidūrus su virškinimo fermentų nepakankamumu, būtina virškinamuosius fermentus vartoti papildomai”, – pabrėžia J. Axe.
Fermentų aktyvumą koreguoja ligos
Sumažėjus fermentų aktyvumui blogiau pasisavinamos maistinės medžiagos, greičiau atsiranda virškinimo sutrikimų požymiai, lengviau priaugama svorio. Pirminiai simptomai, bylojantys apie jų nepakankamumą – sunkumo jausmas pavalgius, dažnas pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas, viduriavimas. Taip pat juntami ir, atrodytų, visai su virškinimu nesusiję požymiai, tokie kaip energijos stoka, nuovargis, atminties sutrikimai, pablukusi oda, plaukų slinkimas, galvos ir sąnarių skausmai, nemiga, nuotaikų kaita, niežulys, lūžinėjantys nagai ir kt.
Kaip pastebi gydytojas J. Axe, virškinimo fermentų veikla sutrinka, pasireiškus skrandžio negalavimams bei įvairioms virškinamojo trakto ligoms, pavyzdžiui, sergant gastritu, opalige, kasos vėžiu (ar kasos nepakankamumu), pankreatitu, Krono liga, hipochlorhidrija, sutrikus tulžies gamybai (ar pašalinus tulžies pūslę), turint dirgliosios žarnos sindromą,grybelių ar kitų veiksnių.
Fermentai būtini ir sutrikus plonosios žarnos veiklai. Kadangi šis organas išskiria fermentus, skaidančius pieno cukrų (laktazę), pieno baltymą ir kitas baltymų jungtis (DPP IV) ir krakmolą bei cukrų (disacharidus), sutrikus jo veiklai šių produktų virškinimas tampa problemiškas. Tokiu atveju net ir griežtesnė dieta (dirginančio maisto atsisakymas) negali iki galo išspręsti problemos.
„Virškinimo fermentai gali palengvinti virškinimo organų, įskaitant skrandį, kasą, kepenis, tulžies pūslę ir plonąją žarną, darbą, padėdami suskaidyti sunkiai virškinamus baltymus, krakmolus ir riebalus. Tai gali padėti palengvinti simptomus, tokius kaip pilvo pūtimas ir skausmas, susiję su virškinamojo trakto sutrikimais”, – pabrėžia natūropatinės mitybos specialistas.
Geriau pritaikomi – augaliniai fermentai
Susiduriantiems su virškinimo sutrikimais ar turintiems žarnyno ligų rekomenduojamas tiesioginis žarnyno gydymo būdas – aktyvių geriamųjų virškinimo fermentų vartojimas. Tačiau kokius fermentus rinktis?
„Kadangi baltymams, cukrui, krakmolui ir riebalams skaidyti yra reikalingi atskiri fermentų tipai, rekomenduoju ieškoti viso spektro fermentų mišinio, kuris pagerintų bendrą virškinimo sistemos būklę”, – teigia natūropatinės mitybos gydytojas.
Patartina rinktis preparatus, kuriuose yra šių pagrindinių augalinės kilmės virškinimo fermentų deriniai – amilazė, celiulazė, laktazė, proteazė, pektinazė, gliukoamilazė ir lipazė. Jie pagreitina virškinimo procesus, užtikrina harmoningą virškinimo sistemos veiklą, veikia saugiai, padeda geriau pasisavinti maistines medžiagas, vitaminus.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad augaliniai fermentai gali būti pritaikomi ir individualizuojami ligos atveju, kadangi yra išgaunami iš augalinių ar mikrobinių šaltinių, kuriuose yra skirtingi fermentų tipai. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kokius maisto produktus žmogus sunkiau virškina, bent vienas fermentas iš augalinių fermentų komplekso, tikėtina, padės.
Rinktis pagal fermentinį aktyvumą
Didelis augalinių fermentų privalumas yra ankstyvas jų veikimas. Šie fermentai, pradeda veikti jau skrandyje, t. y. maisto virškinimo procesą inicijuoja dar prieš suvirškintam maistui patenkant į plonąją žarną, kur jis yra pasisavinamas. Tai svarbu, nes jei suvirškintas maistas atsiduria galimai pažeistoje plonojoje žarnoje, sumažėja grėsmė, kad maistas sukels neigiamą reakciją. Kartu padidėja tikimybė, kad jis bus gerai įsisavintas. Augalinės kilmės virškinimo fermentai yra ypatingi tuo, kad veikia tiesiogiai virškinimo sutrikimų priežastį, o ne tik slopina simptomus.
Kokybiški augalinės kilmės fermentai yra aktyvūs skirtingose temperatūrose ir skirtingose rūgštinėse terpėse. Kokybiškais laikomi tie, kurių fermentinis aktyvumas yra išreikštas skaičiais.
Svarbu pasirinkti tinkamą dozę
Svarbu pabrėžti, kad norint pasiekti teigiamų rezultatų, užtenka mažesnių augalinių fermentų dozių, jie yra laikomi saugiais ir neišbalansuojančiais visos virškinimo sistemos. Todėl jie yra tinkami net ir tiems žmonėms, kurie nejaučia jokių nemalonių pojūčių, tačiau žino, kad turi tokią riziką (dėl nesveikos mitybos, fizinio aktyvumo stokos, patiriamo streso ir kt.). Augaliniai virškinimo fermentai tinkami profilaktikai – siekiant apsaugoti virškinimo sistemą nuo ją žalojančių veiksnių. Juos taip pat gali vartoti vaikai ir paaugliai.
Tam tikri augalai veikia sinergiškai su fermentais. Pavyzdžiui, geltonojo gencijono ir kiaulpienės šaknų milteliai palengvina virškinimą ir palaiko virškinamojo trakto veiklą.
Virškinimo fermentai geriami valgant arba iš karto po valgio. Jie kompensuoja organizmo fermentų stoką ir gerina virškinimą. Ypatingai svarbu pasirinkti tinkamą dozę, kadangi nepakankamas fermentų vartojimas nepašalins nemalonių simptomų.
Priklausomai nuo to, kokio stiprumo preparatą renkatės, vartoti reikėtų 2–4 kapsules vieno valgymo metu. Tačiau norint ilgalaikio, o ne momentinio rezultato patariama juos vartoti bent 2 mėnesius. Jei žmogui diagnozuota konkreti liga, augalinių virškinimo fermentų dozę nustato gydytojas, atsižvelgdamas į ligos simptomus, svorį, mitybą ir kt. rodiklius.
„Nepamirškite į savo mitybą papildomai įtraukti ir produktų, kuriuose gausu virškinimo fermentų. Tai –kiviai, mangas, obuolių sidro actas, rauginti kopūstai, avokadas bei fermentuoti pieno produktai, medus. Jūsų žarnyno sveikata didele dalimi priklauso ir nuo kasdienių mitybos įpročių, tad svarbu maitintis subalansuotai, valgant nedidelėmis porcijomis 5–6 kartus per dieną”, – pataria dr. Axe.
