Jeigu mes patys savimi nepasirūpinsime, tai to nepadarys niekas kitas. Todėl svarbu išsakyti savo nuomonę be baimės ir išdrįsti kalbėti apie tai, kas mus neramina.
Sunku išmokti gyventi be baimės būti pasmerktam ir atstumtam. Mes bijome, kad mums bus prikabintos „etiketės“ dėl mūsų minčių, gyvenimo būdo ar dėl to, ką dar ruošiamės sau išsirinkti. Tai negerai. Mes niekada neturime pamiršti, kad didžiausia baimė yra ta, kurią patys sukuriame savo galvoje. Tai mūsų nepasitikėjimas savimi, nusivylimai, ribojančios mintys ir įkyrios idėjos.
Keli patarimai, kaip gyventi be baimės
Kiekvienas iš mūsų turi savo asmeninius įsitikinimus ir vertybes. Mūsų namai ir šeima paprastai sudaro pirmąjį ratą, ribojantį mūsų valią ir kai kuriuos poreikius.
*Mes bijome pasakyti ar padaryti kažką dėl galimos artimųjų reakcijos.
*Mums baisu nuvilti savo tėvus, jeigu pasirinksime vieną ar kitą gyvenimo kelią.
*Mes jaučiame nerimą, kai mums nesiseka atitikti aplinkinių žmonių lūkesčių.
Kaip matote, šie paprasti pavyzdžiai įrodo, kad mums visiems teko išgyventi panašius jausmus. Situacijos suprantamos, bet ir čia turi būti ribos. Niekada nereikia jų peržengti ir pulti į kraštutinumus. Negalima gyventi orientuojantis tik į kitų nuomonę, pamirštant save ir savo poreikius.
Kodėl pasakome TAIP, kai norime pasakyti NE?
Kodėl mes taip elgiamės? Kas nors prašo padėti namuose per išeigines, paruošti projektą darbe ar susitikti su draugais, o jūs nenorite to daryti, bet vis tiek sutinkate.
*Kartais mes sakome TAIP iš prieraišumo, kurį jaučiame žmonėms. Bijome juos įžeisti savo atsisakymu, įskaudinti ar sugadinti jiems nuotaiką.
*Dar viena labai populiari tokių sutikimų priežastis yra noras jaustis grupės dalimi. Jeigu pasakysite TAIP savo draugams ir kolegoms, tai reikš, kad mes prisijungėme prie jų komandos ir nebūsime atstumti.
*Tačiau toks elgesio būdas, praktikuojamas kasdien, padaro mus visiškai bejėgiais. Mes nustojame būti savimi. Mūsų nuolatinis TAIP, daro mus aplinkinių akyse labai paslaugiais, tarytum mes neturėtume jokių savo poreikių ir troškimų. O juk juos reikia nors protarpiais patenkinti.
Galite netikėti, bet neigiamas atsakymas kartais padeda mums išsaugoti dvasinę pusiausvyrą.
Kaip pasakyti NE ir nesijausti kaltiems?
Pabandykime mintimis sugrįžti į tą laiką, kai visada elgėmės priešingai savo troškimams.
Pavyzdžiai:
*Prisimenu tą dieną, kai pasakiau TAIP tam žmogui. Aš sutikau išpildyti jo prašymą. Dabar įsivaizduoju, kad pasakyčiau jam NE, užtikrintai ir be menkiausio apgailestavimo, sugebėčiau argumentuoti savo sprendimą. Aš sakau NE, nes tavo prašymas egoistiškas. Prašai to tik dėl savo naudos ir negerbi manęs taip, kaip aš to verta.
*Dar prisimenu dieną, kai mano vaikinas prašė kažką padaryti ir klausdavo, „ar man bus nesunku“. Aš visada atsakydavau, kad bus nesunku. Dabar įsivaizduoju tą situaciją kitaip. Aš atsakau jam, kad ne visiškai suprantu, kodėl turiu užsiversti ant savęs tiek įsipareigojimų. Paaiškinu jam, kad būti pora reiškia būti komandoje, tai yra, gerbti vienam kitą, o ne išnaudoti.
Kaip sakyti TAIP be baimės?
Sakyti TAIP, kai mes iš tikrųjų to norime ir jaučiame poreikį, yra galimybė įsitvirtinti. Viskas, kas kyla iš širdies, padės atskleisti save kitiems, kad jie galėtų geriau pažinti ir suprasti.
Pažadėkite sau, kad nuo šiol:
*Aš sakysiu TAIP be baimės ir nerimo dėl savo svajonių ir tikslų.
*Aš suprantu, kad mano sakymas TAIP gali daug kam nepatikti. Aš suprantu, kad tik tie, kurie priima mane tokį, koks esu, suvistais mano troškimais, mintimis ir siekiais, myli ir vertina mane iš tikrųjų.
*Nuo šios dienos pradėsiu sakyti TAIP be baimės ir NE be kaltės jausmo. Tai yra būtina mano vidinei pusiausvyrai palaikyti.
Mat gyventi greta su kažkuo – tai gerbti vienam kitą, būti tolerantiškiems ir priimti ne tik privalumus bei panašumus, bet ir trūkumus bei skirtumus, rašo „Steptohealth“.
Gražina Vasiliauskienė / Alfa.lt inf.
