„Bluetooth“ gyvuoja jau beveik 30 metų ir per šį laiką tapo nepakeičiama belaide technologija, leidžiančia vos per kelias akimirkas persiųsti informaciją iš vieno įrenginio į kitą. Vos atsiradusi ji iš esmės palengvino įvairių prietaisų tarpusavio „komunikaciją“. Tačiau kaip ji susijusi su daiktų internetu?
Į šį klausimą atsako Arnoldas Lukošius, „Tele2“ inovacijų ekspertas.
„Bluetooth“ yra trumpojo nuotolio belaidžio ryšio technologija, kuri naudoja itin aukšto dažnio radijo bangas duomenims perduoti tarp 2 ar daugiau prietaisų. Nuo pat sukūrimo „Bluetooth“ veikimo principas buvo tobulinamas siekiant užtikrinti spartų duomenų perdavimo greitį, ryšio kokybę, tad dabar ši technologija atveria naujų galimybių daiktų interneto (angl. „Internet of Things“) vystymui. Galima sakyti, kad dabar tai – išvien veikianti technologinė ekosistema, suteikianti galimybę keliais paspaudimais nuotoliu valdyti net kelis išmaniuosius prietaisus“, – sako A. Lukošius.
„Bluetooth“ – nuolat tobulinamas
Kaip teigia A. Lukošius, „Bluetooth“ veikia naudodama trumpojo dažnio – nuo 2,4 iki 2,485 Gz siekiančias bangas. Tai reiškia, kad ja be interneto ryšio galima susieti išmanius įrenginius (telefonus, kompiuterius) ir įvairius jų priedus – belaides ausines, kolonėles, spausdintuvą.
„Šiuo metu naujausia „Bluetooth“ technologijos versija, lyginant su pirmtake, ženkliai patobulėjusi – ji pasižymi sustiprintu belaidžiu ryšiu, gali saugiai perduoti siunčiamus duomenis dvigubai spartesniu greičiu ir didesniais atstumais – dabar jos nuotolis siekia iki 240 metrų. Taip pat naujoji versija prisijungia prie įrenginių per kelias milisekundes, taupo energiją, turi pagerintą garso perdavimo kokybę, patobulintas saugumo funkcijas“, – pasakoja ekspertas.
Daiktų interneto pradžia
Su kiekviena atsinaujinančia „Bluetooth“ versija atsiranda vis daugiau su ja suderinamų daiktų interneto prietaisų. Daiktų internetu laikomas specialus išmaniųjų tinklas, kuriame prietaisai vieni kitiems perduoda informaciją – „Bluetooth“ arba „Wi-Fi“ ryšiu. Dažniausiai šie duomenys siunčiami jutikliais – tokiu būdu įrenginiai priima gautas užklausas.
Pirmasis daiktų interneto įrenginys buvo duonos skrudintuvas, išrastas 1990-aisiais, dar tada, kai formavosi visa informacinių technologijų industrija. Skrudintuvas turėjo vieną valdiklį, kontroliuojantį jo galingumą – nuo to priklausė tai, kiek paskrus duonos skrebutis. Šis įrenginys atsirado praėjus metams po to, kai anglų išradėjas Timas Bernersas-Lee sukūrė interneto žiniatinklį (angl. Word Wide Web).
Dabar daiktų internetui priskiriami įvairūs tarpusavyje sujungti išmanūs įrenginiai. Tai ne tik išmanieji telefonai ar televizoriai, bet ir vidinės ar išorinės apsaugos kameros, judesio jutikliai, termostatai, dūmų detektoriai, išmanios balso, veido atpažinimo sistemos, kurios, A. Lukošiaus teigimu, netrukus gali pakeisti mums įprastus fizinius namų raktus.
Kaip „Bluetooth“ susietas su daiktų internetu?
Kaip teigia ekspertas, „Bluetooth“ ir daiktų internetas šiuo metu žengia koja kojon. Išmanieji daiktai, prijungti prie interneto ar „Bluetooth“ ryšio, nuotoliniu būdu valdomi išmaniuoju telefonu, planšete ar kitu įrenginiu.
„Tam, kad daiktų interneto įrenginys būtų suderinamas su „Bluetooth“, jame turi būti įdiegtas specialus mikroprocesorius, galintis valdyti „Bluetooth“ technologiją, taip pat reikalingas ir antras įrenginys, su kuriuo būtų galima susisieti per „Bluetooth“ ryšį. Pavyzdžiui, telefonas ir spausdintuvas, ar telefonas ir kompiuteris ir t.t. Iš viso vienas įrenginys gali būti susietas net su 7 kitais įrenginiais“, – sako A. Lukošius.
Anot jo, „Bluetooth“ siūlo dvi versijas, dažniausiai naudojamas daiktų interneto įrenginiuose: „Bluetooth Classic“ ir „Bluetooth Low Energy“ (BLE).
Ir nors daiktų internetas puikiai veikia naudojant „Wi-Fi“ ryšį, dauguma specialistų dažniausiai renkasi juos jungti naudojant „Bluetooth“. Pirma, kad būtų pradėtas signalo transliavimas „Bluetooth“ paprastai reikalauja fizinio įrenginių artumo, o tai sumažina galimos kibernetinės atakos galimybes, kurias galėtų sukelti netinkamai apsaugotas tinklas. Antra, „Bluetooth“ reikalauja daug mažiau energijos nei „Wi-Fi“, todėl jis geriau veikia mažos galios daiktų interneto įrenginiuose, pavyzdžiui, kontroliuojant LED apšvietimą ar valdant išmaniuosius elektros kištukų lizdus.
