Nepaisant rūkymo sukeliamos žalos sveikatai, daugybė žmonių vis dar negeba atsikratyti šio žalingo įpročio. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tabako produktus vartoja daugiau nei 1 milijardas žmonių, o nemaža dalis tai daro ne vieną dešimtmetį.
Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Reda Pilkytė-Klimienė įspėja, jog rūkymas neigiamai paveikia beveik visą organizmą, ženkliai padidindamas širdies ir vėžinių ligų bei daugybės kitų susirgimų riziką. Tad kaip ištrūkti iš šio kenksmingo rato?
Kodėl tampame priklausomi?
Vaistininkė pasakoja, kad tabako gaminiuose esantis nikotinas žmogaus smegenis pasiekia per mažiau nei 10 sekundžių. Jis paveikia centrinę nervų sistemą, paskatindamas serotonino, dopamino ir kitų neurotransmiterių išsiskyrimą, todėl rūkantysis gali jaustis ramiau, tapti labiau atsipalaidavęs, budresnis. Dėl šių priežasčių didėja tolerancija nikotinui, vystosi tiek psichologinė, tiek fizinė priklausomybė ir tampa sunku atsisakyti šio žalingo įpročio.
„Rūkaliui nusprendus neberūkyti, gali kankinti nemalonūs pojūčiai: negebėjimas susikaupti, nemiga, didesnis apetitas, irzlumas, nerimas, todėl neretai grįžtama prie senų įpročių. Vis dėlto, labai svarbu atsiminti, kad metus rūkyti diskomfortas ilgai netruks, tačiau paties rūkymo padariniai gali tapti lemtingi“, – įspėja R. Pilkytė-Klimienė.
Kaip rūkymas veikia organizmą?
„Camelia“ vaistininkė pažymi, kad kalbant apie kasdienius iššūkius, kuriuos rūkaliai pastebi pirmiausiai, dažniausiai skundžiamasi padidėjusiu rūgštingumu, dujų kaupimusi žarnyne, pageltusiais ir dažniau gendančiais dantimis, prastu kvapu iš burnos ir ankstyvais senėjimo požymiais: aplink burną bei akis susiformavusiomis raukšlėmis, pilkšvesne ir sausesne oda, ryškiomis poromis.
„Dažnai pasitaiko, kad žmonės ieško paprasto ir greito sprendimo rūkymo sukeltoms problemoms ištaisyti – odos problemoms įveikti renkasi įvairias procedūras ar brangiai kainuojančias kosmetikos priemones; kenčiantys nuo refliukso – deja, mažina ne surūkomų cigarečių skaičių, o didina vartojamų preparatų rūgštingumui reguliuoti kiekį. Tačiau šios problemos yra tik ledkalnio viršūnė“, – sako R. Pilkytė-Klimienė.
Ji pasakoja, kad rūkymas visų pirma paveikia kvėpavimo sistemą ir sukelia plaučių audinio pažeidimus, o kai kuriais atvejais ilgai rūkantiems žmonėms išsivysto LOPL – lėtinė obstrukcinė plaučių liga. Rūkantiems žmonėms taip pat įprastai padidėja kraujospūdis ir padažnėja pulsas, pamažu silpnėja ir siaurėja kraujagyslės, tad kyla įvairių širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Skaičiuojama, kad rūkaliams insulto grėsmė išauga net keletą kartų.
Grėsmės gyvybei pavojus
Liūdniausia ir sunkiausia rūkymo pasekmė yra pavojus gyvybei. Bendrai skaičiuojama, kad tradicinių cigarečių dūmuose gali būti tūkstančiai cheminių medžiagų, kurių dalis yra laikomos kancerogenais. Pastarieji gali pažeisti ląstelių DNR, todėl jos gali mutuoti ir sukelti vėžinius susirgimus. Vaistininkė paaiškina, kad rūkymas taip pat silpnina imunitetą ir sumažina organizmo atsparumą oksidaciniam stresui, tad natūraliai silpnėja jo gebėjimas kovoti ne tik su įvairiomis infekcijomis, bet ir su vėžinėmis ląstelėmis.
Europos vėžio organizacijos duomenys rodo, jog būtent rūkymas lemia vieną iš penkių plaučių vėžio atvejų, tačiau tabako produktų vartojimas siejamas ir su daug kitų vėžinių susirgimų: burnos ir gerklės, bronchų, trachėjos, inkstų, skrandžio vėžiu ir kt. Pasaulio vėžio ataskaitoje pažymėta, kad cigaretės ir kiti tabako gaminiai kasmet bent iš dalies lemia apie 2,4 milijono mirčių.
Mesti rūkyti – niekada nėra vėlu
Vaistininkė R. Pilkytė-Klimienė primena, kad mesti rūkyti, net ir po daugelio metų – visada verta. Kai kurie tyrimai rodo, jog rūkymo nutraukimas gali prailginti gyvenimą ir sumažinti įvairių ligų riziką: pavyzdžiui, neberūkant vienerius metus, buvusi širdies ligų rizika sumažėja bene perpus, o neberūkant 10–15 metų, rizika susirgti plaučių vėžiu sumažėja iki tokio paties lygio, kaip ir nerūkančio žmogaus.
„Nusprendžiant mesti šį įprotį, patarčiau tai daryti sąmoningai, nes ne visiems veikia tie patys metodai. Vieniems žmonėms pasiseka atsisakyti rūkymo gana greitai ir prie to jie nebegrįžta, tačiau kitiems tenka bandyti ne kartą ar kreiptis pagalbos į šeimos gydytoją, vaistininką, psichoterapeutą. Svarbu suprasti, kad ieškoti pagalbos metant rūkyti nėra gėdinga – statistika rodo, kad vos 3–6 proc. rūkančiųjų meta rūkyti be papildomų priemonių“, – skatina vaistininkė.
Ji pataria visų pirma nusistatyti tikslią datą, kada bus atsisakoma šio žalingo įpročio. Iki to laiko vertinga identifikuoti norą rūkyti skatinančius veiksnius – galbūt tai yra stresas, nerimas, ritualo dalis ar tam tikra žmonių kompanija. Pasikonsultavus su gydytoju ar vaistininku galima imtis ir pakaitinės nikotino ar medikamentinės terapijos, kuri padeda sumažinti potraukį rūkyti, palengvina nikotino abstinencijos simptomus ir pamažu padeda atprasti nuo įpročio.
„Metant rūkyti taip pat vertinga stiprinti organizmą, ypač nervų sistemą bei širdies ir kraujagyslių sistemos funkcijas, atkurti pažeistas ląsteles. Čia labai svarbiais tampa antioksidantai, tokie kaip vitaminas C, A, E, taip pat B grupės vitaminai, cinkas, vitaminas D ir magnis, padedantys sumažinti jaučiamą dirglumą, nuovargį, stiprinti nervų sistemą ir raumenis. Omega-3 riebiosios rūgštys, esančios žuvų taukuose, taip pat gali nemenkai prisidėti prie geresnės savijautos – jos stiprina kraujagysles, padeda sureguliuoti kraujo spaudimą, gali gerinti smegenų veiklą, mažinti organizme vykstančius uždegiminius procesus“, – rekomendacijomis dalijasi vaistininkė ir primena, kad kylant klausimų, visada geriau pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku ir neužsiimti savigyda.
