Psoriaze, liaudiškai vadinama žvyneline, serga dešimtys milijonų žmonių visame pasaulyje. Ši lėtinė uždegiminė liga gali prasidėti tiek ankstyvoje vaikystėje, tiek peržengus 50-ies metų amžiaus slenkstį.
Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Judita Voverė pažymi, kad psoriazė – sudėtinga ir nemenką diskomfortą sukelianti liga, kurios kontrole reikia rūpintis visą gyvenimą. Tad kaip tai daryti teisingai?
Kasdienybę apsunkinanti liga
Skaičiuojama, kad maždaug trečdalis psoriazės atvejų prasideda vaikystėje. Vaistininkė pasakoja, kad kiekvienas pacientas būna paveikiamas individualiai – vieniems psoriazė pasireiškia veido, kaklo ar galvos srityje, kitiems – ant kelių, alkūnių, rankų ar liemens, simptomai gali varijuoti ir būti labiau pastebimi tik tam tikrose kūno vietose.
„Psoriazės paveiktos kūno vietos pasidengia pleiskanojančiomis dėmėmis, gali išryškėti bėrimas ar pūslelės, kurias nusikasius lieka rausvos dėmės. Įprastai pažeistą odą niežti, degina, skauda, dėmelės gali šlapiuoti, trūkinėti, kraujuoti, pasikeisti į pilkšvą, melsvą atspalvį. Dėl akivaizdžių skiriamųjų simptomų, gydytojams diagnozuoti ligą neretai pakanka fizinės apžiūros. Tačiau kartais prireikia ir odos mėginio tyrimo – biopsijos.
Svarbu pastebėti, kad ši liga gali pabloginti gyvenimo kokybę ne tik dėl fizinio diskomforto, bet ir įvairių su išvaizda susijusių kompleksų atsiradimo. Psoriaze sergantys asmenys neretai išgyvena didelį nerimą, liūdesį ar net depresiją, yra linkę vengti įvairių socialinių situacijų, atsisakyti kasdienių gyvenimo malonumų“, – įvardija J. Voverė.
Kaip išvengti paūmėjimų?
Vaistininkė sako, kad nors konkreti psoriazės priežastis nėra aiški, mokslininkai mano, jog ligos išsivystymą gali lemti tiek genetiniai ar imuniniai, tiek aplinkos veiksniai. Psoriaze sergantys pacientai įprastai išgyvena tam tikrus ligos paūmėjimo etapus: dalį laiko simptomai gali būti lengvi arba beveik nepastebimi, o kartais nemalonūs požymiai stipriai išryškėja ir trukdo kasdienybei.
„Pastebima, kad dažniausiai simptomus išprovokuoja stipri emocinė įtampa, gausus alkoholio vartojimas, rūkymas, įvairios infekcijos, ypač viršutinių kvėpavimo takų, alergijos, taip pat kai kurie vaistai bei mechaninis odos dirginimas, įskaitant neigiamą saulės spinduliuotės poveikį. Kai kuriems žmonėms simptomų paūmėjimui įtaką gali daryti net klimato pokyčiai“, – paaiškina J. Voverė.
Anot jos, įtariant psoriazę, labai svarbu apsilankyti pas sveikatos priežiūros specialistą, kad būtų paskiriami tinkami, simptomus malšinantys medikamentai, rekomenduojami atitinkami kasdienybės pokyčiai bei odos priežiūros rutina.
Oda būtina rūpintis nuolat
„Camelia“ vaistininkė atskleidžia, kad įprastai prižiūrint psoriazės paveiktą odą yra susitelkiama ties jos maitinimu ir drėkinimu, ypač šaltuoju metų laiku, kada oda būna ypač jautri, linkusi į sausėjimą bei pleiskanojimą. Prausiantis J. Voverė rekomenduoja naudoti ne muilą ar dušo žėlę, bet drėkinantį dušo aliejų, kuris padės išlaikyti odos drėgmės balansą ir sumažins jos sausumą. Reikėtų vengti ir ilgo prausimosi duše, itin karšto vandens naudojimo, kadangi šie veiksniai gali dar labiau išsausinti odą.
„Siekiant sudrėkinti kūną po maudynių, kremas, sviestas, emolietas ar losjonas yra labai svarbi dalis – pasirinktos priemonės turėtų būti be kvapų, specialiai sukurtos sausai, jautriai ir psoriazės paveiktai odai. Jose gali būti tokių odą minkštinančių medžiagų kaip šlapalas, glicerinas, skystasis parafinas, alantoinas, įvairūs aliejai, vitamino D analogai. Tepkite kremą iškart po dušo, kol oda dar drėgna – prieš tai ją nusausinus tapšnojant, bet netrinant. Maitinamosios priemonės papildo odos lipidus, sudarančius odos apsauginį barjerą, taip neleisdamos drėgmei išgaruoti, jos taip pat aprūpina odą naudingomis medžiagomis“, – pataria vaistininkė.
Anot jos, ne mažiau svarbus ir kremo nuo saulės naudojimas – net ir vėsiomis, apniukusiomis ar drėgnomis dienomis. Verta pasirinkti jautriai odai skirtą, SPF 50 apsaugą turinčią, priemonę, kuri neleis saulei pažeisti odos. Atidžiai reikėtų rinktis ir drabužius – vaistininkė J. Voverė pataria atkreipti dėmesį į audinių sudėtį, kadangi medvilnė ir šilkas visada bus švelnesni odai, nei sintetiniai audiniai. Per ankšti drabužiai vėlgi gali sukelti dirginimą bei odos pažeidimus.
Šaltuoju metų sezonu, sergantiems psoriaze, reikėtų stengtis nepersišaldyti, saugoti rankas, veidą ir galvą: tepti apsauginius kremus, dėvėti galvos dangalus, pirštines, šaliką ar skarą. Staigūs temperatūrų pokyčiai gali ne tik išbalansuoti imuninę sistemą, bet ir sukelti simptomų paūmėjimą.
Ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus
„Rūpintis ligos kontrole reikėtų ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus. Šalia gydytojų paskirtų medikamentų, pacientus visada skatinu atsižvelgti į savo mitybą, vengti alkoholio bei aštraus maisto. Kai kurie tyrimai rodo, kad glitimas, pusfrabrikačiai, citrusiniai vaisiai, saldumynai, pieno produktai ir raudona mėsa gali neigiamai veikti odą ir paskatinti uždegiminių procesų išryškėjimą. Patarčiau rinktis maisto produktus, kuriuose būtų vitaminų B12 ir D, taip pat omega-3 riebiųjų rūgščių, seleno, probiotikų“, – vardija vaistininkė.
Anot jos, nemažai naudos galima atrasti ir tinkamame darbo-poilsio režime, žalingų įpročių atsisakyme, taip pat gilinantis į streso valdymo technikas, tokias kaip biblioterapija, kūrybiniai užsiėmimai, sportas, meditacija ir pan.
„Gyvenant su psoriaze, į savo savijautą patarčiau žiūrėti kompleksiškai, atsižvelgiant į daug skirtingų aspektų, kurie gali lemti simptomų paūmėjimus. Svarbu sekti savo įpročius, mitybą, šalutines būkles, vartoti paskirtus vaistus, tepalus, dėl tinkamos odos priežiūros ir gyvenimo būdo korekcijų nebijoti pasitarti su gydytojais ar vaistininkais. Šią ligą galima sėkmingai valdyti, tereikia pasiryžimo ir teisingų įpročių“, – priduria J. Voverė.
